Prof. Jonas Grigas. Pabuskime nuo elektromagnetinės taršos

Ar norėtute gerti dar neišbandytus vaistus prieš juos atiduodant į vaistines? Ar gertumėte vaistus, jei jų gamintojai jus patikintų, kad jie „saugūs“ todėl, kad nesukelia šoko, didelio karščio ar šviesos blyksnio akyse? O kas, jeigu kiti, kurie juos naudojo, kenčia nuo ligų, pradedant galvos skausmais ir baigiant gyvybei pavojingomis ligomis? O ar duotumėte tokius vaistus savo vaikams?

Absurdiškiausia, kad toks scenarijus yra realus. Daugelis žmonių žalingai veikiami kasdien nebūtinai vaistais, bet visai kitokiu poveikiu. Tas poveikis yra elektromagnetinė tarša – nematoma, neužuodžiama ir nejaučiama kitais jutimo organais, bet vis daugiau skleidžiama moderniųjų bevielių ryšių elektronikos.

Atsiradus bevieliams ryšiams ji atėjo į mūsų namus ir net kišenes. Bevielių ryšių priemonės - mobiliųjų ryšių bazinės stotys spinduliuoja mikrobangas į mūsų langus ir miegamuosius, o mobilieji ir belaidžiai namų telefonai – į smegenis. Mokslininkai ir inžinieriai kuria vis naujas tokios spinduliuotės technologijas ir vilioja mobiliųjų telefonomanų kartą, užsitikrindami gerą pelną, vadovaujasi tik akla prielaida, kad šios technologijos yra saugios. Jie laikosi tarptautinių standartų, kurių garantuojamas saugumas tėra tik iliuzija.

Laikymasis tarptautinių standartų negarantuoja saugumo taip pat, kaip gimimas turtingoje šeimoje negarantuoja laimės. Nes tie standartai saugo tik nuo kai kurių trumpalaikių galingos spinduliuotės efektų, tokių kaip šoko, karščio pojūčio ar šviesos blyksnio akies tinklainėje. Tačiau jie nesaugo žmonių nuo šiluminio poveikio nesukeliančios mažesnės galios spinduliuotės ilgalaikių efektų, kurie pasireiškia mumyse, jeigu kasdien naudojamės mobiliais arba bevieliais telefonais, gyvename šalia aukštos įtampos perdavimo linijų, naudojamės bevieliu internetu, arba gyvename po mobilių telefonų bazinės stoties, televizijos ar radijo bokšto, ar palydovinio siųstuvo skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės skėčiu.

Visais šiais atvejais mus nuolat veikia elektromagnetinė spinduliuotė. Reglamentavimas normų, saugančių tik nuo kai kurių spinduliuotės poveikio efektų, yra biurokratinė beprasmybė. Tai tas pats, kaip reglamentavimas automobilio oro pagalvių, bet ne stabdžių naudojimo normų. Kaip reglamentavimas vaistų tablečių spalvos, bet ne jų turinio. Jis tiek pat beprasmis visuomenės sveikatos apsaugai. Ypač kai mokslininkų jau yra neginčijamai įrodyta, kad ilgalaikė, nesukelianti šiluminio poveikio, elektromagnetinė spinduliuotė sukelia tokias ligas, kaip leukemiją, Alzheimerio ligą, smegenų auglius, nevaisingumą, genetinius pokyčius, vėžį, galvos skausmus, depresiją, miego sutrikimus, sumažėjusį lytinį potraukį, irzlumą ir stresą (žiūr. www.esmogas.lt).

Apsauga tik nuo šiluminio spinduliuotės poveikio yra trumparegiškas požiūris į visuomenės sveikatos apsaugą. Jis gali užtikrinti tik politikų saugumą iki kitų rinkimų. Jis gali garantuoti tik telekomunikacijų bendrovių pelną iki kitos metinės ataskaitos. Bet jis negarantuoja šių technologijų vartotojų saugumo, ypač vaikų, kurie yra bejėgiai priimti tinkamus sprendimus apie technologijas ir valdyti savo apšvitos spinduliuote galimybes, kurie yra labiausiai tos spinduliuotės pažeidžiami ir kurie turi potencialią galimybę būti švitinami visą gyvenimą.

Istorija yra pilna pavyzdžių inovacijų, kurios atrodė tuo metu geros, bet kurios ilgainiui sukėlė nesuskaičiuojamų problemų vartotojams, gamintojams ir šalių iždui. Tabakas, asbestas ir švinas yra tik keletas jų. Rizika, kad elektromagnetinė tarša yra visuomenės sveikatos nelaimė, atsiskleidžia prieš mūsų akis. Kol atsakingosios Lietuvos sveikatos apsaugos institucijos nesugebės įgyvendinti tinkamų standartų, toliau ignoruos mokslinių tyrimų rezultatus ir mokslininkų balsą, nesugebės užtikrinti, kad naujos užkrečiančios technologijos yra saugios prieš jas išleidžiant į rinką – jos panaikina savo atsakomybę ir pasirenka su mūsų sveikata žaisti rusišką ruletę. Tai žaidimas, kurio ne kiekvienas norėtų...