Aukšto dažnio laukai (30 kHz - 30 gHz)

Aukšto dažnio laukai vadinsiu dažnių juostą nuo 30kHz iki 30gHz.. Tai, ko gero, labiausiai naudojama dažnių juosta . Čia patenka radijo dažniai (ilgosios, trumpsios (AM) , ultra trumposios radijo bangos (FM)), skrydžių kontrolė bei laivų judėjimo koordinavimas, mobilieji telefonai, radio stotelės, TV signalai, palydovinis ryšys, radarai, karinės komunikacijos, mikrobangų ryšys... Žodžiu daug civiliacijos privalumų ir patogumų, kurių labai greitai daugėja.

Matuojama apšvitos galia (angl. power density). Matavimo vienetas W/m2

Taršos šaltiniai

Dažniausiai pasitaikantys taršos šaltiniai buityje:

• Mobilieji telefonai
• Mobilaus interneto įrenginiai
• Bevielis kompiuterių tinklas (WiFi)
• Bevieliai interneto, kabelinės televizijos įvadai
• Nešiojami bevieliai telefonai, ypač DECT standarto
• Radijo stotelės, bevieliai apsaugos įrenginiai, kūdikių stebėjimo priemonės
• Mikrobangų krosnelės

Išoriniai taršos šaltiniai:

• Radijo, telvizijos transliacijos antenos
• Mobiliųjų telefonų stotys
• Radarai
• Įvairios bevielių komunkacijų antenos
• Fluorsecentiniai šviestuvai bei taupiosios lemputės (taršą skleidžia elektroniniai transformatoriai, senieji, magnetiniai mažiau kenksmingi)

Biologinis poveikis

Biologonis poveikis tyrimas iki šiol daugiausia rėmėsi terminiu poveikiu. Tuo pagrindu nustatytos ir taip vadinamos higienos arba leistinos apšvitos normos. Svarbu paminėti, kad poveiks organizmui priklauso ne tik nuo apšvitos galios, bet ir nuo signalo moduliacijos. Galima išskirti 3 pagrindines moduliacijas:

1. Amplitudinė
2. Dažninė
3. Pulsinė

Pulsinė moduliacija naudojama skaitmeninėse bevielėse technologijose ir tai greičiausiai besiplečianti ir pavojingiausia žmogui sritis. Lyginant radijo ar televizijos bokšto skleidžiamą apšvitą, tarkime 100 kW ir 50 W galios mobilųjų telefonų bazinės stoties apšvitą , pastaroji sukelia daugiau biologinių pokyčių dėl aukšto dažnio paketų, skleidžiamų nedideliu dažnumu.

Kaip tai veikia? Žmogaus organizme yra daug įelektrintų ar poliarizuotų dalelių (jonų). Kadangi apie 70% kūno sudaro vanduo, čia vyksta daug elektromagnetinių reiškinių tarp ląstelių membranų bei jonų ir molekulių.

Elektromagnetinės bangos yra pajėgios keisti dalelių krūvius, kas, savo ruožtu, keičia, jų elgesį ir poveikį mums. Mikrobangos sukelia vandens molekulių vibraciją ir sukimąsi tuo išskirdamos šilumą kūne. Būtent taip veikia mikrobangų krosnelės. Panašu, kad šie mechanizmai paveikia ląstelių ir jų membranų hidrogeninius ryšius, pašalindama struktūriškai svarbius kalcio ir kitus dvivalenčius jonus, pakeisdama juos vienvalenčiais jonais (dažniausiai kalio), kurie susilpnina ląstelės membraną.

Kaip giliai elektromagnetiniai laukai įsiskverbia į kūną priklauso nuo dažnio. Mobiliųjų telefonų spinduliuotė įsiskverbia iki 10 cm. Aukštų dažnių, 10 gHz, tik kelis milimentrus. 10 cm pakanka, kad būtų paveikti klausos nervas, akies obuolys, dalis smegenų. Poveikis didesnis, kur yra lėta kraujo apytaka, pvz. akyje.

Terminiam poveikiui matuoti naudojamas specifinė įgertis (angl. Specific Absorption Rate (SAR)). Matuojama W/kg. Dėl savo specifikos daugelis mobiliųjų turi nevienodą SAR reikšmę, todėl renkantis telefono aparatą vertėtų pasidomėti SAR reikšme. Kuo mažesnė reikšmė - tuo mažesnė žala.

Kokia organizmo reakcija į stiprius aukšto dažnio laukus? Nuo, apytiksliai, 2500 mW/cm2 pradeda veikti žmogaus termoregulacinė sistema, 50000 mW/cm2 sukelia genetinius pokyčius, 200000 mW/cm2 yra mirtini. Švitinant pulsine (pvz. mobilieji telefonai) moduliacija neurologiniai sutrikimai pastebimi nuo 1 mW/cm2 . Mielių kultūrų augimo pokyčiai pastebimi nuo 0,001 mW/cm2 .

Apibendrinant galima teigti, kad dažninė moduliacija yra sąlyginai nepavojinga. Amplitudinė pulsinė moduliacijos yra pavojingesnės, ypač pulsinė. Mažo galingumo mobilaus ryšio stotis sukelia daugiau biologinių reakcijų nei gerokai galingesnė FM radijo stotis.

Rekomendacijos

• Rinkitės gyvenamą vietą atokiai nuo transliuojančių antenų, geriausiai būtų, jei per miegamojo langą nematytumėte transliuojančių antenų (ne visos antenos transliuoja, gali būti ir pasyvios, priimančios antenos, šios nepavojingos)
• Mieste, žemesniuose aukštuose, išorinė apšvita paprastai mažesnė. Rinkitės namus storomis sienomis, lengvos konstrukcijos mažai slopina išorinę apšvitą
• Esant dideliam apšvitos lygiui, galima ekranuoti langus, sienas. Yra gaminamos ekranuojančios medžiagos. Labiausiai atkreipkite dėmesį į miegamuosius.
• Ribotai naudokitės mobiliaisiais, kalbant naudokite laidinę ausinę. Atvirose vietose telefono signalas silpnesnis nei uždarose patalpose ar automobilyje.
• Vaikams neleiskite naudotis mobiliaisiais.
• Nenaudokite bevielių kūdikių priežiūros įrenginių
• Nenaudokite bevielių telefonų namuose, ypač DECT standarto.
• Bevielį kompiuterių tinklą (WiFi) pakeiskite laidiniu tinklu arba naudokite Powerline technologiją.
• Mikrobanginė krosnelė nėra sveikos virtuvės atributas, bet, jei naudojama, reguliariai tikrinkite ekranavimo kokybę bei neleiskite vaikams būti arti, kai veikia.
• WiMax technologija (pavyzdžiui MEZON, BALTICUM bevielis internetas) taip pat naudotinas ribotai, jei antena prie kompiuterio. Jei naudojatės namuose – įrenkite išorinę anteną

IBN rekomenduoja tokį apšvitos lygio vertinimą:

< 0,1 µW/m2 - labai gerai

>1000 µW/m2 - labai blogai

Palyginimui: Lietuvoje standartas leidžia iki 10 W/m2 apšvitos galią dažnių juostoje nuo 2 Ghz iki 300 Ghz

Šaltiniai:

http://www.buildingbiology.net/

http://www.baubiologie.de

Prof. Jono Grigo straipsniai