Papildytas mokslinės literatūros apie spinduliuotės poveikį sąrašas
Post date: Feb 21, 2011 11:57:25 AM
Elektromagnetinė spinduliuotė, sklindanti iš mobilių telefonų ir jų bazinių stočių, ardo ląstelių DNR ir sukelia žmonėms padidėjusią vėžio riziką ir įvairias nervų ligas [1]. Pažiūrėkime, ką apie tai rašo pasaulio mokslinė spauda. Pitsburgo Universiteto Vėžio instituto direktorius Ronald Herberman 2008 m. įspėjo, kad mobilių telefonų spinduliuotės poveikis yra didesnis nei iki šiol buvo manyta. Jis patarė pažaboti mobilių telefonų naudojimą [2].
Mobilūs telefonai yra santykinai nauja technologija. Kadangi vėžys išsivysto per 10-20 metų, dar prireiks laiko, kol mokslininkai galutinai įrodys, ar ir kaip greitai šie telefonai sukelia vėžį. Tačiau nauji tyrimai verčia susirūpinti. Jie rodo, kad telefonų spinduliuotė žaloja spermą ir mažina vaisingumą [3]. Todėl dr. John Aitken iš Australijos Newcastle universiteto rekomenduoja vyrams nenešioti mobilaus telefono kelnių kišenėse ir aplamai žemiau diržo.
Ką tyrimai rodo apie mobilių telefonų ir vėžio ryšį?
Lennart Hardell su kolegomis 2007 m. paskelbė 18 tyrimų JAV, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Japonijoje medžiagą apie mobilių telefonų sukeltus smegenų auglius ir nustatė, kad asmenys, naudoję daugiau nei 10 metų mobilius telefonus "turi padidėjusios akustinės neuromos ir gliomos rizikos požymius" [4]. Glioma yra būdingiausia smegenų vėžio rūšis, o akustinė neuroma yra nepiktybinis klausos nervo auglys, kuris sukelia apkurtimą.
Tai kodėl telekomunikacijų bendrovės atkakliai tvirtina, kad mobilūs telefonai yra saugūs? Šios bendrovės remiasi tyrimais, kuriuos pačios finansuoja ir kurių tikslas yra sukurti tokį vaizdą, kad jų verslas klestėtų. Geriausias pavyzdys yra mobilių telefonų bendrovių finansuotas Schuz ir kolegų iš Danijos Vėžio Draugijos ir Tarptautinio Epidemiologijos Instituto tyrimas [5]. Tyrime dalyvavo 420 tūkst. danų, kurie pradėjo naudoti mobilius telefonus tarp 1982 ir 1995 metų ir tęsė iki 2002 metų. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar jiems buvo nustatytas smegenų vėžys. Nors tyrimas atrodo įspūdingas, tarsi apimantis 21 metus, tačiau didžioji dauguma tyrime dalyvavusių mobilius telefonus naudojo tik 8,5 metų ir tik 3% juos naudojo 15 ar daugiau metų. Todėl šis išgarsintas tyrimas neįvertino mobilių telefonų sukeltų vėžio auglių žmonėms, ilgai naudojusiems šiuos telefonus. Be to, didžiausi mobilių telefonų naudotojai - korporacijų tarnautojai - nebuvo įtraukti į tyrimus. Tyrimas padarė išvada, kad naudojant mobilius telefonus daugiau nei 10 metų smegenų vėžys neišsivysto. Tačiau 1980 - 1990 metų dešimtmetyje mobiliuosius telefonus naudojo daug mažiau nei šiandien.
Nauji tyrimai rodo didesnę riziką
Australų neurochirurgas Vini Khurana kartu su Lennart Hardell ir kitais mokslininkais 2009 metais išanalizavo 11 tyrimų rezultatus, paskelbtus moksliniuose žurnaluose apie ilgalaikio mobilių telefonų naudojimo įtaką smegenų augliams. Autoriai padarė išvadą, kad naudojant mobilius telefonus 10 ar daugiau metų “dvigubai padidėja rizika išsivystyti smegenų augliams” [6].
Pusė rezultatų buvo paimti iš tarptautinio 13 šalių Interphone projekto, siekusio išaiškinti mobilių telefonų sukeltą vėžio riziką. JAV nedalyvavo šiame projekte. Interphone tyrimuose mobilaus telefono naudojimas buvo apibrėžtas kaip kartą per savaitę mažiausiai 6 mėnesius, o ilgalaikis naudojimas mažiausiai kartą per savaitę ne mažiau kaip 6 metus. Interphone projektą finansavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Europos Komisija ir mobilių telefonų kompanijos. Projektas tęsėsi daugiau nei 10 metų ir kainavo 24 milijonus dolerių. Rezultatus buvo tikimasi paskelbti 2003 ir 2006 metais, bet vis atidėliota dėl nesutarimo, kaip vertinti tyrimų rezultatus, projekto vadovų kaitos ir kitų priežasčių.
Nepaisant to, dalyvavusios projekte Švedija, Danija, Prancūzija ir Izraelis paskelbė savų tyrimų rezultatus. Pavyzdžiui, Dr. Siegal Sadetzki su kolegomis iš Tel Avivo universiteto įrodė mobilių telefonų sukeliamus smegenų auglius [7]. Kitas Hebrajų universiteto tyrimas įrodė staigų paausinės seilių liaukos vėžio augimą nuo 1980 iki 2002 metų [8]. Tačiau Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija neseniai išplatino informacinį pranešimą žiniasklaidai, kad „Interphone tyrimas atskleidė, jog mobilių telefonų naudojimas nedidina rizikos susirgti vėžiu“. Tačiau Interphone tyrimo išvados yra priešingos - mobilių telefonų naudojimas didina riziką susirgti vėžiu. Atrodo, kad nepriklausomų mokslininkų ir telekomunikacijos bendrovių užsakymu atliekami tyrimai primena paveiksle pavaizduotą virvės tampymą.
Rizika vaikams
2008 m. paskelbti tyrimai [9] atskleidė, kad vaikų iki 8 metų smegenys dvigubai daugiau sugeria mobilių telefonų spinduliuotės nei suaugusiųjų smegenys. Paveiksle pavaizduota, kaip giliai spinduliuotė iš mobilaus telefono įsiskverbia į vaiko ir suaugusio žmogaus smegenis. Interphone projektas nesigilino, ar mobilius telefonus pradėjo naudoti vaikystėje ar suaugę, bet švedas Lennart Hardell tyrė vaikystėje naudotų mobilių telefonų poveikį. Jis rado, kad žmonėms, kurie pradėjo naudoti mobilius ir belaidžius telefonus nesulaukę 20 metų, išsivystyti smegenų augliams yra didesnė rizika
nei suaugusiems [10]. Bevieliai telefonai nuolatos spinduliuoja šimtus milivatų ir jų naudojimas turėtų būti ribojamas. Panašiai spinduliuoja mikrobangas ir bevielis internetas. Nėščios moterys ir vaikai turėtų riboti naudojimąsi jais.
Nors dauguma tyrimų akcentuoja mobilių telefonų spinduliuotės sukeliamus smegenų auglius, bet danų atlikti 13159 vaikų iki 7 metų tyrimai rodo, kad mobilių telefonų spinduliuotė keičia ir vaikų elgesį [11]. Motinų, kurios nėštumo metu naudojosi mobiliais telefonais, vaikai yra hiperaktyvūs arba turi emocinių ar elgesio problemų.
Atsargumo priemonės
Nors mobilių telefonų spinduliuotė kelia pavojų sveikatai, bet žmonės nenustos kalbėti jais. Tačiau galima patarti imtis atsargumo priemonių:
Mobilieji telefonai spinduliuoja elektromagnetines bangas visada, kai yra įjungti - net kai jais nekalbate (tačiau pokalbių metu spinduliuoja daugiau). Todėl nepatartina nešioti mobilų telefoną kišenėje ar ant diržo. Reiktų jį laikyti toliau nuo kūno. Jei norite jį nešioti kišenėje, išjunkite jį kol prireiks. Nelaikykite telefono miegant po pagalve.
Baigiant galima pasakyti, kad trumpalaikis naudojimasis mobiliu telefonu vargu ar sukels smegenų auglius ar vėžį. Tačiau didėjantis tyrimų skaičius neabejotinai rodo, kad smegenų augliai dažnesni toje galvos pusėje, kurioje esame įpratę laikyti mobilų telefoną, ypač tiems, kurie juo naudojasi daugiai nei 10 metų. Daugumoje ankstesnių tyrimų žmonės retai naudojosi mobiliu telefonu, todėl jų rezultatai yra neadekvatūs saugumo išvadoms padaryti. Dažno telefonų naudojimo šiais laikais įtaka smegenų augliams gali būti daug blogesnė. Žemiau cituojamuose straipsniuose rašoma, kad mokslininkas, kuris laiko mobilaus ar bevielio telefono ir interneto spinduliuotę saugia, yra arba korumpuotas, arba nekompetentingas. Mokslininkų nuomonę apie tai patys galite sužinoti iš jų tyrimų:
1. Mobilūs telefonai ir sveikata. Mokslas ir gyvenimas, 2010 m. Nr. 2-3.
2. http://www.upci.upmc.edu/news/pdf/The-Case-for-Precaution-in-Cell-Phone-Use.pdf
3. http://www.plosone.org/article/info%3Adoi%2F10.1371%2Fjournal.pone.0006446 (2009).
4. L. Hardell et all. Long-term use of cellular phones and brain tumours. Occupational and Environmental Medicine 64(9), 626 (2007).
5. J. Schuz et all. Cellular telephone use and cancer risk. J. Nat. Cancer Inst. 98, 1707 (2006).
6. V.G. Khurana et all. Cell phones and brain tumors. Surgical Neurology 72(3), 205 (2009).
7. S. Sadetzki et all. Cellular phone use and risk of benign and malignant parotid gland tumors. Amer. J. Epidemiology 167, 457 (2008).
8. D. Evan. Israeli study sees link between oral cancer and cell phones. http://www.haaretz.com/hasen/spages/1100570.html (2009).
9. J. Wiart et all. Analysis of RF exposure in the head tissues of children and adults. Physics in Medicine and Biology 53(13), 3681 (2008).
10. L. Hardell et all. Epidemiological evidence for an association between use of wireless phones an tumor diseases. Pathophysiology 16 (2-3), 113 (2009).
11. H.A. Divan et all. Prenatal and Postnatal Exposure to Cell Phone Use and Behavioral Problems in Children. Epidemiology19(4), 523 (2008).