Embedded Files
Papildytas mokslinės literatūros apie spinduliuotės poveikį sąrašas
Post date: Mar 10, 2011 1:21:32 PM
Vienas iš modernių prietaisų yra mikrobangų krosnelė (1 pav.).
Ji ima elektros srovę iš 220 voltų elektros tinklo ir pakelia įtampą iki 3000 voltų arba daugiau. Elektros srovę paverčia didelės galios mikrobangomis, kurios išverda ar iškepa maistą per minutę ar dvi. Pro stiklinį langą galime stebėti, kaip kepa krosnelėje kepsnys. Ir ši nuostabi krosnelė kainuoja mažiau nei pora batų. Krosnelės širdis yra labai sudėtingas elektrovakuuminis elektroninis prietaisas magnetronas. Tai tikrai aukštųjų technologijų produktas. Jokia Lietuvos įmonė jo negali pagaminti. O jis gali generuoti mikrobangas nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių milijonų vatų (megavatų). Magnetronai buvo sukurti radarams. Radarai yra uostų, laivų ir lėktuvų elektroninės akys, o magnetronas – jų širdis. Jų galingu mikrobangų spinduliu galima stebėti karinius ir kitokius objektus už šimtų ir tūkstančių kilometrų. Tačiau magnetronus galima pritaikyti ir buityje. Jų generuojamos mikrobangos labai gerai įsiskverbia į visus nemetalinius kūnus. O tie kūnai, kurie turi savyje daug vandens, labai gerai sugeria mikrobangas. Sugertos jos virsta šiluma. Todėl mikrobangos, įsiskverbusios į kūną, šildo jo visą tūrį, skirtingai nei kitos plytelės, kurios šildo iš paviršiaus. Todėl mėsa ar kitas produktas greitai iškepa ar išverda. Kitaip nei Lietuvoje, kitose šalyse mikrobangų krosnelės naudojamos jau daugiau nei 50 metų. Per tą laiką jos ištobulėjo, išryškėjo jų privalumai, iššūkiai ir trūkumai. Didžiausias jų privalumas yra tas, kad maistas šyla visame tūryje ir greitai sušyla arba iškepa. O kepamą daiktą gali pro langelį matyti. Tačiau mikrobangos nėra nekenksmingos žmogaus sveikatai, ypač akims, nervų ir kitoms ląstelėms. Stiklinis krosnelės langas yra padengtas metaliniu ekranu, kurio skylutės yra mažesnės už mikrobangų ilgį ir mikrobangos neturi pro jį praeiti. Vis dėlto apie 5 milivatus į kvadratinį centimetrą (panašiai kaip iš mobiliojo telefono) mikrobangų galios gali išsiskverbti iš krosnelės. Todėl jai veikiant nuo jos reikia stovėti kuo toliau. Mikrobangų krosnelės viduje susidaro stiprus elektromagnetinis laukas. To lauko nėra prie sienelių. Todėl krosnelės viduje neturi būti jokių metalinių daiktų. Jie sukelia žaibą primenančius elektros srovės išlydžius, iškraipo elektromagnetinį lauką krosnelėje. Dėl to maistas gali apdegti arba nekepti ar nešilti. O kodėl mikrobangos šildo maistą? Todėl, kad bet kokiuose maisto produktuose yra daug vandens. O vandens molekulės yra elektriniai dipoliai, kuriuos sudaro teigiami vandenilio ir neigiami deguonies jonų elektros krūviai (2 pav.).
Mikrobangų elektrinis laukas verčia vandens molekules vartytis elektrinio lauko kryptimi 4,9 mlrd. kartų per sekundę dažniu. Tam molekulių vartymui reikalinga energija. Ją jos sugeria iš mikrobangų ir įkaista. Vanduo yra geriausias mikrobangų energijos sugėriklis. Keraminiai arba stikliniai indai mažai turi savyje vandens ir todėl nekaista. Tačiau per ilgesnį laiką ir jie įkaista nuo karšto maisto dėl šiluminio laidumo. Kaip mikrobangų krosnelė veikia? Transformatorius ir keletas kitų elektronikos komponentų pakelia iš elektros tinklo prijungtą kintamą įtampą nuo 220 voltų iki keleto kilovoltų, ją paverčia nuolatine įtampa, kuri tiekiama į krosnelės pagrindinį įrenginį – magnetroną. Magnetronas generuoja mikrobangas ir bangolaidžiu jas perduoda į krosnelę (1 pav.). Joje mikrobangos atsispindi nuo metalinių sienelių ir viduje susikuria stiprus didelės galios elektromagnetinis laukas. Besisukanti lėkštė suka maistą, kad jis vienodai sugertų mikrobangų galią ir vienodai šiltų. Yra ir kitų būdų vienodam mikrobangų galios paskirstymui krosnelėje. Bet kaipgi tos mikrobangos magnetrone atsiranda? Magnetronas turi metalinį katodą, kuris kaitinamas elektros srove išspinduliuoja elektronus. Tarp neigiamai įelektrinto katodo ir teigiamai įelektrinto anodo veikia aukšta nuolatinė įtampa ir pastovus magneto kuriamas magnetinis laukas.
Elektrinis ir magnetinis laukai verčia elektronų debesėlį suktis apie cilindrinį katodą (3 pav.).
Anodas sudarytas iš lyginio skaičiaus rezonatorių – ertmių, kuriose elektronai susižadina kintamą elektromagnetinį lauką. Tas laukas, išsiskverbęs iš rezonatorių, moduliuoja elektronų debesėlio judėjimo greitį (4 pav., kairėje)
– vienus elektronus sulėtina, kitus pagreitina, taip sukurdamas panašius į stipinus elektronų telkinius (4 pav., dešinėje). Šie besisukantys elektronų krūvio telkiniai tiekia energiją rezonatoriams, kuriuose ji virsta mikrobangų energija. Rezonatoriai gali būti suderinti įvairiam dažniui, nuo keleto iki kelių dešimčių gigahercų (vienas gigahercas yra lygus milijardui virpesių per sekundę). Mikrobangų krosnelėms naudojami magnetronai generuoja 2,45 gigahercų mikrobangas. Dažnį galima keisti, keičiant rezonatorių formą arba anodo įtampą. Iš vieno rezonatoriaus mikrobangos antena tiekiamos į bangolaidį, kuriuo jos sklinda į krosnelę. Yra tyrimų, rodančių, kad mikrobangos gadina maistą. Tačiau bet koks kaitinimas gadina, naikindamas vitaminus. Tas gadinimas priklauso nuo temperatūros ir kaitinimo laiko. Šildymas mikrobangomis trunka trumpiau ir temperatūra nebūna didesnė nei maistą virinant ar kepinant elektra ar dujomis. Todėl atrodytų, kad sveikesnis maistas turėtų būti ruoštas mikrobangų krosnelėje. Deja, mikrobangų poveikis tiek gyvosioms, tiek negyvosioms ląstelėms yra visiškai skirtingas nei veikiant šiluma (infraraudonaisiais spinduliais). Mikrobangos poliarizuoja molekules (varto jas elektrinio lauko kryptimi ir dažniu), o šiluma ne. Todėl mikrobangos trikdo ląstelių veiklą arba net žudo jas, o šiluma ne. Ar saugios mikrobangų krosnelės? Apie mikrobangų, kad ir iš kur jos sklistų, žalingą poveikį gyvosioms ląstelėms ir jų sukeliamas žmonių ligas jau rašėme (MG, 2004, Nr. 10, 11 ir 12). Dabar, prasidėjus mikrobangų krosnelių erai, mikrobanginės spinduliuotės sukeltą poveikį Rusijos mokslininkai net pavadino „mikrobangų krosnelių liga“. Tačiau tos ligos simptomai buvo žinomi seniai. Tai sumažėjęs kraujo spaudimas ir sulėtėjęs širdies ritmas, lėtinis nervų sistemos aktyvumas (streso požymis) ir aukštas kraujo spaudimas, galvos skausmai ir svaigimas, skausmai akyse, nemiga, irzlumas, skrandžio skausmai, nervinė įtampa, nesugebėjimas susikoncentruoti, padidėjusi apendicito rizika, kataraktos, įvairios nervų sistemos ligos ir net vėžys. Vienas iš neseniai išaiškintų šio poveikio mechanizmų – kalcio jonų išstūmimas iš ląstelių membranų, taip sutrikdant jų veiklą. Nepaisant to, yra daugybė publikacijų, kuriose rašoma, kad nei iš mikrobangų krosnelės sklindanti spinduliuotė, nei jose ruoštas maistas nekelia jokio pavojaus sveikatai. Kad mikrobangų spinduliuotė kenksminga gyvam organizmui, jau rašėme minėtuose straipsniuose. O ar kenksmingas mikrobangų krosnelėje ruoštas maistas? Jau 1991 m. vienoje Amerikos ligoninėje prieš perpilant ligoniui kraujas buvo pašildytas mikrobangų krosnelėje iki kūno temperatūros (37C). Perpylus jį, ligonis mirė. Tai buvo tik vienas iš skausmingų įrodymų, kad mikrobangos žaloja kraujo ląsteles. Jei tik iki 37C pašildytas kraujas tampa toksiškas, tai kas atsitinka maistui, šildomam ilgesnį laiką ir aukštesnėje temperatūroje? Paminėsime keletą paskelbtų tyrimų. Šveicarijos Federaliniame technologijos institute mokslininkai tyrė savanorių, kurie valgė mikrobangų krosnelėje paruoštą maistą, kraują. Rezultatai buvo šokiruojantys: tyrimo dalyviams sumažėjo hemoglobino kraujyje, o dėl to mažiau pernešama į ląsteles deguonies, padidėjo cholesterolio ir leukocitų kiekis. Padidėjęs leukocitų kiekis rodo, kad organizmas patiria stresą, į organizmą pateko infekcija ar toksinas arba atsirado pažeistų ląstelių, kurias reikia sunaikinti.
Taip pat sumažėjo limfocitų, o tai rodo imuninės sistemos susilpnėjimą. Simptomai stebėtinai panašūs į tuos, kurie atsiranda veikiant mikrobangomis žmogų. Tyrėjai padarė išvadą, kad pakinta mikrobangų krosnelėje paruošto maisto molekulinė ir energetinė struktūra. Taip pakitęs maistas patekęs į organizmą nepalankiai veikia sveikatą. Rasta požymių, kad vanduo, šildytas mikrobangų krosnelėje, yra nesaugus vartoti. Viename eksperimente dalis gėlių buvo laistomos paprastu vandeniu, o kitos – mikrobangėje pašildytu ir atvėsintu. Mikrobangoje šildytu vandeniu laistomi augalai greitai sunyko. Kalifornijos universiteto mokslininkai pastebėjo, kad, kaitinant motinos pieną mikrobangų krosnelėje, greičiau dauginasi E. Coli bakterijos – jų kiekis padidėjo 18 kartų nei nešildytame piene. Taip pat sunyko 96 proc. imunoglobulino-A antikūnų, kurie labai svarbūs kovojant su į vaiko organizmą patekusiais mikrobais. Išvada skelbia, kad mikrobangų spinduliuotė turi proinfekcinį poveikį. Todėl šios spinduliuotės poveikis yra daug sudėtingesnis nei šiluminis. Vienos (Austrija) mokslininkų atliktame tyrime taip pat nustatyta, kad kūdikių maistas, šildytas mikrobangų krosnelėje, kelia pavojų vaiko sveikatai ir ypač imuninei sistemai.
Straipsnyje „Mikrobangų krosnelių spinduliuotės sveikatos efektai“ (Health Effects of Microwave Radiation – Microwave Ovens) daktarė Lita Lee rašo, kad verdant arba šildant maistą mikrobangų krosnelėje susidaro organiniai toksinai ir kancerogenai. Toks „mikrobanginis maistas“ skatina vėžį, kenkia smegenims ir širdžiai. Mikrobangų krosnelėje ruošiant mėsą susidaro gerai žinomas kancerogenas d- Nitrosodientanolaminai. Mikrobangoje verdant ar šildant pieną ir grūdinius produktus (pvz., košes) kai kurios aminorūgštys pavirsta kancerogenais, o atšildant šaldytus vaisius, juose esanti gliukozė tampa kancerogeniška. Kancerogeniniai laisvieji radikalai susidaro mikrobangoje verdant ar šildant augalinį maistą ir ypač šaknines daržoves (morkas, burokėlius). Tokie rezultatai nėra visiškai suprantami, tačiau, kaip esu rašęs minėtuose straipsniuose, mikrobangos trikdo ląstelių veiklą ir net žudo jas. Nenuostabu, jei negyva ląstelė būtų toksiška. Vienas mikrobangų pašildytas ar virtas valgis žmogui gal ir nepakenks, bet ilgesnį laiką vartojant tokį maistą organizmas yra alinamas. Anksčiau ar vėliau gali būti oficialiai paskelbta, kad mikrobangų krosnelės, kaip ir mobilieji telefonai, skleidžiantys tokią pačią spinduliuotę, sukelia vėžines ir kitas ligas ir yra ne mažiau pavojingos nei rūkymas (prisiminkime, kiek laiko praėjo, kol buvo oficialiai pripažintas rūkymo pavojus sveikatai). Ruošdami maistą mikrobangų krosnelėje, sutaupome laiko, bet už tai mokame sveikatos kainą. Kai Šveicarijos mokslininkai Hertelis ir Blankas paskelbė tyrimo rezultatus, kurie buvo nepalankūs mikrobangų krosnelių gamintojams, elektros prietaisų asociacija jiems pradėjo grasinti teismais. Nepaisydamas to, daktaras Vertelis laikėsi savo nuomonės ir neseniai prisiteisė kompensaciją. Visų šalių verslininkai nepatenkinti, kai mokslininkai įspėja, jog siekti sau pelno žmonių sveikatos sąskaita yra neetiška. Elektromagnetinė tarša Europoje sparčiai didėja (5 pav.),
o mikrobangų krosnelės yra vienas, nors toli gražu ne svarbiausias lyginant su telekomunikacijomis, tos taršos šaltinis. Todėl šiuo puikiu aukštųjų technologijų prietaisu naudokimės protingai.
Google Sites
Report abuse