Ar norėtute gerti dar neišbandytus vaistus prieš juos atiduodant į vaistines? Ar gertumėte vaistus, jei jų gamintojai jus patikintų, kad jie „saugūs“ todėl, kad nesukelia šoko, didelio karščio ar šviesos blyksnio akyse? O kas, jeigu kiti, kurie juos naudojo, kenčia nuo ligų, pradedant galvos skausmais ir baigiant gyvybei pavojingomis ligomis? O ar duotumėte tokius vaistus savo vaikams?

Absurdiškiausia, kad toks scenarijus yra realus. Daugelis žmonių žalingai veikiami kasdien nebūtinai vaistais, bet visai kitokiu poveikiu. Tas poveikis yra elektromagnetinė tarša – nematoma, neužuodžiama ir nejaučiama kitais jutimo organais, bet vis daugiau skleidžiama moderniųjų bevielių ryšių elektronikos.

Atsiradus bevieliams ryšiams ji atėjo į mūsų namus ir net kišenes. Bevielių ryšių priemonės - mobiliųjų ryšių bazinės stotys spinduliuoja mikrobangas į mūsų langus ir miegamuosius, o mobilieji ir belaidžiai namų telefonai – į smegenis. Mokslininkai ir inžinieriai kuria vis naujas tokios spinduliuotės technologijas ir vilioja mobiliųjų telefonomanų kartą, užsitikrindami gerą pelną, vadovaujasi tik akla prielaida, kad šios technologijos yra saugios. Jie laikosi tarptautinių standartų, kurių garantuojamas saugumas tėra tik iliuzija.

Laikymasis tarptautinių standartų negarantuoja saugumo taip pat, kaip gimimas turtingoje šeimoje negarantuoja laimės. Nes tie standartai saugo tik nuo kai kurių trumpalaikių galingos spinduliuotės efektų, tokių kaip šoko, karščio pojūčio ar šviesos blyksnio akies tinklainėje. Tačiau jie nesaugo žmonių nuo šiluminio poveikio nesukeliančios mažesnės galios spinduliuotės ilgalaikių efektų, kurie pasireiškia mumyse, jeigu kasdien naudojamės mobiliais arba bevieliais telefonais, gyvename šalia aukštos įtampos perdavimo linijų, naudojamės bevieliu internetu, arba gyvename po mobilių telefonų bazinės stoties, televizijos ar radijo bokšto, ar palydovinio siųstuvo skleidžiamos elektromagnetinės spinduliuotės skėčiu.

Visais šiais atvejais mus nuolat veikia elektromagnetinė spinduliuotė. Reglamentavimas normų, saugančių tik nuo kai kurių spinduliuotės poveikio efektų, yra biurokratinė beprasmybė. Tai tas pats, kaip reglamentavimas automobilio oro pagalvių, bet ne stabdžių naudojimo normų. Kaip reglamentavimas vaistų tablečių spalvos, bet ne jų turinio. Jis tiek pat beprasmis visuomenės sveikatos apsaugai. Ypač kai mokslininkų jau yra neginčijamai įrodyta, kad ilgalaikė, nesukelianti šiluminio poveikio, elektromagnetinė spinduliuotė sukelia tokias ligas, kaip leukemiją, Alzheimerio ligą, smegenų auglius, nevaisingumą, genetinius pokyčius, vėžį, galvos skausmus, depresiją, miego sutrikimus, sumažėjusį lytinį potraukį, irzlumą ir stresą (žiūr. www.esmogas.lt).

Apsauga tik nuo šiluminio spinduliuotės poveikio yra trumparegiškas požiūris į visuomenės sveikatos apsaugą. Jis gali užtikrinti tik politikų saugumą iki kitų rinkimų. Jis gali garantuoti tik telekomunikacijų bendrovių pelną iki kitos metinės ataskaitos. Bet jis negarantuoja šių technologijų vartotojų saugumo, ypač vaikų, kurie yra bejėgiai priimti tinkamus sprendimus apie technologijas ir valdyti savo apšvitos spinduliuote galimybes, kurie yra labiausiai tos spinduliuotės pažeidžiami ir kurie turi potencialią galimybę būti švitinami visą gyvenimą.

Istorija yra pilna pavyzdžių inovacijų, kurios atrodė tuo metu geros, bet kurios ilgainiui sukėlė nesuskaičiuojamų problemų vartotojams, gamintojams ir šalių iždui. Tabakas, asbestas ir švinas yra tik keletas jų. Rizika, kad elektromagnetinė tarša yra visuomenės sveikatos nelaimė, atsiskleidžia prieš mūsų akis. Kol atsakingosios Lietuvos sveikatos apsaugos institucijos nesugebės įgyvendinti tinkamų standartų, toliau ignoruos mokslinių tyrimų rezultatus ir mokslininkų balsą, nesugebės užtikrinti, kad naujos užkrečiančios technologijos yra saugios prieš jas išleidžiant į rinką – jos panaikina savo atsakomybę ir pasirenka su mūsų sveikata žaisti rusišką ruletę. Tai žaidimas, kurio ne kiekvienas norėtų...

Vienas iš modernių prietaisų yra mikrobangų krosnelė (1 pav.).

Ji ima elektros srovę iš 220 voltų elektros tinklo ir pakelia įtampą iki 3000 voltų arba daugiau. Elektros srovę paverčia didelės galios mikrobangomis, kurios išverda ar iškepa maistą per minutę ar dvi. Pro stiklinį langą galime stebėti, kaip kepa krosnelėje kepsnys. Ir ši nuostabi krosnelė kainuoja mažiau nei pora batų. Krosnelės širdis yra labai sudėtingas elektrovakuuminis elektroninis prietaisas magnetronas. Tai tikrai aukštųjų technologijų produktas. Jokia Lietuvos įmonė jo negali pagaminti. O jis gali generuoti mikrobangas nuo kelių šimtų iki kelių dešimčių milijonų vatų (megavatų). Magnetronai buvo sukurti radarams. Radarai yra uostų, laivų ir lėktuvų elektroninės akys, o magnetronas – jų širdis. Jų galingu mikrobangų spinduliu galima stebėti karinius ir kitokius objektus už šimtų ir tūkstančių kilometrų. Tačiau magnetronus galima pritaikyti ir buityje. Jų generuojamos mikrobangos labai gerai įsiskverbia į visus nemetalinius kūnus. O tie kūnai, kurie turi savyje daug vandens, labai gerai sugeria mikrobangas. Sugertos jos virsta šiluma. Todėl mikrobangos, įsiskverbusios į kūną, šildo jo visą tūrį, skirtingai nei kitos plytelės, kurios šildo iš paviršiaus. Todėl mėsa ar kitas produktas greitai iškepa ar išverda. Kitaip nei Lietuvoje, kitose šalyse mikrobangų krosnelės naudojamos jau daugiau nei 50 metų. Per tą laiką jos ištobulėjo, išryškėjo jų privalumai, iššūkiai ir trūkumai. Didžiausias jų privalumas yra tas, kad maistas šyla visame tūryje ir greitai sušyla arba iškepa. O kepamą daiktą gali pro langelį matyti. Tačiau mikrobangos nėra nekenksmingos žmogaus sveikatai, ypač akims, nervų ir kitoms ląstelėms. Stiklinis krosnelės langas yra padengtas metaliniu ekranu, kurio skylutės yra mažesnės už mikrobangų ilgį ir mikrobangos neturi pro jį praeiti. Vis dėlto apie 5 milivatus į kvadratinį centimetrą (panašiai kaip iš mobiliojo telefono) mikrobangų galios gali išsiskverbti iš krosnelės. Todėl jai veikiant nuo jos reikia stovėti kuo toliau. Mikrobangų krosnelės viduje susidaro stiprus elektromagnetinis laukas. To lauko nėra prie sienelių. Todėl krosnelės viduje neturi būti jokių metalinių daiktų. Jie sukelia žaibą primenančius elektros srovės išlydžius, iškraipo elektromagnetinį lauką krosnelėje. Dėl to maistas gali apdegti arba nekepti ar nešilti. O kodėl mikrobangos šildo maistą? Todėl, kad bet kokiuose maisto produktuose yra daug vandens. O vandens molekulės yra elektriniai dipoliai, kuriuos sudaro teigiami vandenilio ir neigiami deguonies jonų elektros krūviai (2 pav.).

Mikrobangų elektrinis laukas verčia vandens molekules vartytis elektrinio lauko kryptimi 4,9 mlrd. kartų per sekundę dažniu. Tam molekulių vartymui reikalinga energija. Ją jos sugeria iš mikrobangų ir įkaista. Vanduo yra geriausias mikrobangų energijos sugėriklis. Keraminiai arba stikliniai indai mažai turi savyje vandens ir todėl nekaista. Tačiau per ilgesnį laiką ir jie įkaista nuo karšto maisto dėl šiluminio laidumo. Kaip mikrobangų krosnelė veikia? Transformatorius ir keletas kitų elektronikos komponentų pakelia iš elektros tinklo prijungtą kintamą įtampą nuo 220 voltų iki keleto kilovoltų, ją paverčia nuolatine įtampa, kuri tiekiama į krosnelės pagrindinį įrenginį – magnetroną. Magnetronas generuoja mikrobangas ir bangolaidžiu jas perduoda į krosnelę (1 pav.). Joje mikrobangos atsispindi nuo metalinių sienelių ir viduje susikuria stiprus didelės galios elektromagnetinis laukas. Besisukanti lėkštė suka maistą, kad jis vienodai sugertų mikrobangų galią ir vienodai šiltų. Yra ir kitų būdų vienodam mikrobangų galios paskirstymui krosnelėje. Bet kaipgi tos mikrobangos magnetrone atsiranda? Magnetronas turi metalinį katodą, kuris kaitinamas elektros srove išspinduliuoja elektronus. Tarp neigiamai įelektrinto katodo ir teigiamai įelektrinto anodo veikia aukšta nuolatinė įtampa ir pastovus magneto kuriamas magnetinis laukas.

Elektrinis ir magnetinis laukai verčia elektronų debesėlį suktis apie cilindrinį katodą (3 pav.).

Anodas sudarytas iš lyginio skaičiaus rezonatorių – ertmių, kuriose elektronai susižadina kintamą elektromagnetinį lauką. Tas laukas, išsiskverbęs iš rezonatorių, moduliuoja elektronų debesėlio judėjimo greitį (4 pav., kairėje)



 – vienus elektronus sulėtina, kitus pagreitina, taip sukurdamas panašius į stipinus elektronų telkinius (4 pav., dešinėje). Šie besisukantys elektronų krūvio telkiniai tiekia energiją rezonatoriams, kuriuose ji virsta mikrobangų energija. Rezonatoriai gali būti suderinti įvairiam dažniui, nuo keleto iki kelių dešimčių gigahercų (vienas gigahercas yra lygus milijardui virpesių per sekundę). Mikrobangų krosnelėms naudojami magnetronai generuoja 2,45 gigahercų mikrobangas. Dažnį galima keisti, keičiant rezonatorių formą arba anodo įtampą. Iš vieno rezonatoriaus mikrobangos antena tiekiamos į bangolaidį, kuriuo jos sklinda į krosnelę. Yra tyrimų, rodančių, kad mikrobangos gadina maistą. Tačiau bet koks kaitinimas gadina, naikindamas vitaminus. Tas gadinimas priklauso nuo temperatūros ir kaitinimo laiko. Šildymas mikrobangomis trunka trumpiau ir temperatūra nebūna didesnė nei maistą virinant ar kepinant elektra ar dujomis. Todėl atrodytų, kad sveikesnis maistas turėtų būti ruoštas mikrobangų krosnelėje. Deja, mikrobangų poveikis tiek gyvosioms, tiek negyvosioms ląstelėms yra visiškai skirtingas nei veikiant šiluma (infraraudonaisiais spinduliais). Mikrobangos poliarizuoja molekules (varto jas elektrinio lauko kryptimi ir dažniu), o šiluma ne. Todėl mikrobangos trikdo ląstelių veiklą arba net žudo jas, o šiluma ne. Ar saugios mikrobangų krosnelės? Apie mikrobangų, kad ir iš kur jos sklistų, žalingą poveikį gyvosioms ląstelėms ir jų sukeliamas žmonių ligas jau rašėme (MG, 2004, Nr. 10, 11 ir 12). Dabar, prasidėjus mikrobangų krosnelių erai, mikrobanginės spinduliuotės sukeltą poveikį Rusijos mokslininkai net pavadino „mikrobangų krosnelių liga“. Tačiau tos ligos simptomai buvo žinomi seniai. Tai sumažėjęs kraujo spaudimas ir sulėtėjęs širdies ritmas, lėtinis nervų sistemos aktyvumas (streso požymis) ir aukštas kraujo spaudimas, galvos skausmai ir svaigimas, skausmai akyse, nemiga, irzlumas, skrandžio skausmai, nervinė įtampa, nesugebėjimas susikoncentruoti, padidėjusi apendicito rizika, kataraktos, įvairios nervų sistemos ligos ir net vėžys. Vienas iš neseniai išaiškintų šio poveikio mechanizmų – kalcio jonų išstūmimas iš ląstelių membranų, taip sutrikdant jų veiklą. Nepaisant to, yra daugybė publikacijų, kuriose rašoma, kad nei iš mikrobangų krosnelės sklindanti spinduliuotė, nei jose ruoštas maistas nekelia jokio pavojaus sveikatai. Kad mikrobangų spinduliuotė kenksminga gyvam organizmui, jau rašėme minėtuose straipsniuose. O ar kenksmingas mikrobangų krosnelėje ruoštas maistas? Jau 1991 m. vienoje Amerikos ligoninėje prieš perpilant ligoniui kraujas buvo pašildytas mikrobangų krosnelėje iki kūno temperatūros (37C). Perpylus jį, ligonis mirė. Tai buvo tik vienas iš skausmingų įrodymų, kad mikrobangos žaloja kraujo ląsteles. Jei tik iki 37C pašildytas kraujas tampa toksiškas, tai kas atsitinka maistui, šildomam ilgesnį laiką ir aukštesnėje temperatūroje? Paminėsime keletą paskelbtų tyrimų. Šveicarijos Federaliniame technologijos institute mokslininkai tyrė savanorių, kurie valgė mikrobangų krosnelėje paruoštą maistą, kraują. Rezultatai buvo šokiruojantys: tyrimo dalyviams sumažėjo hemoglobino kraujyje, o dėl to mažiau pernešama į ląsteles deguonies, padidėjo cholesterolio ir leukocitų kiekis. Padidėjęs leukocitų kiekis rodo, kad organizmas patiria stresą, į organizmą pateko infekcija ar toksinas arba atsirado pažeistų ląstelių, kurias reikia sunaikinti.

Taip pat sumažėjo limfocitų, o tai rodo imuninės sistemos susilpnėjimą. Simptomai stebėtinai panašūs į tuos, kurie atsiranda veikiant mikrobangomis žmogų. Tyrėjai padarė išvadą, kad pakinta mikrobangų krosnelėje paruošto maisto molekulinė ir energetinė struktūra. Taip pakitęs maistas patekęs į organizmą nepalankiai veikia sveikatą. Rasta požymių, kad vanduo, šildytas mikrobangų krosnelėje, yra nesaugus vartoti. Viename eksperimente dalis gėlių buvo laistomos paprastu vandeniu, o kitos – mikrobangėje pašildytu ir atvėsintu. Mikrobangoje šildytu vandeniu laistomi augalai greitai sunyko. Kalifornijos universiteto mokslininkai pastebėjo, kad, kaitinant motinos pieną mikrobangų krosnelėje, greičiau dauginasi E. Coli bakterijos – jų kiekis padidėjo 18 kartų nei nešildytame piene. Taip pat sunyko 96 proc. imunoglobulino-A antikūnų, kurie labai svarbūs kovojant su į vaiko organizmą patekusiais mikrobais. Išvada skelbia, kad mikrobangų spinduliuotė turi proinfekcinį poveikį. Todėl šios spinduliuotės poveikis yra daug sudėtingesnis nei šiluminis. Vienos (Austrija) mokslininkų atliktame tyrime taip pat nustatyta, kad kūdikių maistas, šildytas mikrobangų krosnelėje, kelia pavojų vaiko sveikatai ir ypač imuninei sistemai.
Straipsnyje „Mikrobangų krosnelių spinduliuotės sveikatos efektai“ (Health Effects of Microwave Radiation – Microwave Ovens) daktarė Lita Lee rašo, kad verdant arba šildant maistą mikrobangų krosnelėje susidaro organiniai toksinai ir kancerogenai. Toks „mikrobanginis maistas“ skatina vėžį, kenkia smegenims ir širdžiai. Mikrobangų krosnelėje ruošiant mėsą susidaro gerai žinomas kancerogenas d- Nitrosodientanolaminai. Mikrobangoje verdant ar šildant pieną ir grūdinius produktus (pvz., košes) kai kurios aminorūgštys pavirsta kancerogenais, o atšildant šaldytus vaisius, juose esanti gliukozė tampa kancerogeniška. Kancerogeniniai laisvieji radikalai susidaro mikrobangoje verdant ar šildant augalinį maistą ir ypač šaknines daržoves (morkas, burokėlius). Tokie rezultatai nėra visiškai suprantami, tačiau, kaip esu rašęs minėtuose straipsniuose, mikrobangos trikdo ląstelių veiklą ir net žudo jas. Nenuostabu, jei negyva ląstelė būtų toksiška. Vienas mikrobangų pašildytas ar virtas valgis žmogui gal ir nepakenks, bet ilgesnį laiką vartojant tokį maistą organizmas yra alinamas. Anksčiau ar vėliau gali būti oficialiai paskelbta, kad mikrobangų krosnelės, kaip ir mobilieji telefonai, skleidžiantys tokią pačią spinduliuotę, sukelia vėžines ir kitas ligas ir yra ne mažiau pavojingos nei rūkymas (prisiminkime, kiek laiko praėjo, kol buvo oficialiai pripažintas rūkymo pavojus sveikatai). Ruošdami maistą mikrobangų krosnelėje, sutaupome laiko, bet už tai mokame sveikatos kainą. Kai Šveicarijos mokslininkai Hertelis ir Blankas paskelbė tyrimo rezultatus, kurie buvo nepalankūs mikrobangų krosnelių gamintojams, elektros prietaisų asociacija jiems pradėjo grasinti teismais. Nepaisydamas to, daktaras Vertelis laikėsi savo nuomonės ir neseniai prisiteisė kompensaciją. Visų šalių verslininkai nepatenkinti, kai mokslininkai įspėja, jog siekti sau pelno žmonių sveikatos sąskaita yra neetiška. Elektromagnetinė tarša Europoje sparčiai didėja (5 pav.),

o mikrobangų krosnelės yra vienas, nors toli gražu ne svarbiausias lyginant su telekomunikacijomis, tos taršos šaltinis. Todėl šiuo puikiu aukštųjų technologijų prietaisu naudokimės protingai.

Mes tarsi maudomės elektromagnetinės spinduliuotės (EMS) jūroje. EMS gali būti didelės energijos arba jonizuojanti (skaidanti atomus į jonus) ir mažos energijos arba nejonizuojanti. Didelės energijos kvantas, krentantis į mūsų organizmą, molekules sutrauko panašiai, kaip akmuo, mestas į voratinklių guotą. Todėl jonizuojančios spinduliuotės žalą visi lengvai supranta. Jonizuojančią spinduliuotę skleidžia radioaktyvios medžiagos, Rentgeno aparatai, ji sklinda ir iš kosmoso. Ji dažnai vadinama radiacija, nors radiacija lietuviškai reiškia spinduliuotę. Sunkiau žmonės supranta nejonizuojančios spinduliuotės keliamą pavojų, kurios kvantų energija yra maža. O tą nejonizuojančios EMS jūrą pastarąjį dešimtmetį daugiausiai sukūrė mobilių ryšių priemonės – bazinės stotys ir patys mobilūs telefonai.
Mobilaus ryšio bazinė stotis yra būtina mobiliam ryšiui. Be bazinių stočių mobilūs telefonai neveiktų. Bazinę stotį sudaro patalpa, kurioje yra daug elektronikos, ir bokštas, kurio viršuje pritvirtintos antenos – elektromagnetinių bangų siuntimo iš bazinės stoties ir priėmimo antenos, skirtos priimti bangas iš mobilių telefonų. Kai skambiname mobiliu telefonu, signalas iš telefono antenos siunčiamas į bazinės stoties anteną. Bazinė stotis skiria šiam ryšiui laisvą radiodažnių kanalą ir perduoda informaciją pagal paskirtį. Judant ryšys automatiškai seka paskui ir prisijungia prie kitų bazinių stočių, į kurių veikimo teritoriją patenka žmogus. Vieną bazinę stotį sudaro kelios celės (1 pav).

1 pav. Bazinių stočių sistema

Celė yra vienos antenos aprėpimo plotas. Celių ribos persidengia, kad vartotojas neprarastų ryšio su bazine stotimi ir jo pokalbis judant iš vienos vietos į kitą nenutrūktų. Bazinių stočių antenos įrengiamos ant bokštų, aukštų pastatų stogų ar vandens bokštų. Antenos turi būti pakankamai aukštai, kad jų spinduliuotė aprėptų kuo didesnį plotą. Kalbant telefonu tik maža dalis telefono skleidžiamos spinduliuotės patenka į bazinės stoties anteną. Kita yra išsklaidoma aplinkoje, todėl telefonas turi spinduliuoti galingą signalą – tuo galingesnį, kuo toliau esate nuo bazinės stoties (2 pav.).


2 pav. Tolstant nuo bazinės stoties, spinduliuotė stiprėja

Kita vertus, kuo daugiau žmonių kalba mobiliais telefonais, tuo didesnė aplinkoje yra elektromagnetinė tarša.
Bazinių stočių EMS saugumas pasaulyje plačiai tiriamas ir diskutuojamas. Vis daugėja mokslinių duomenų, kad šių stočių skleidžiama EMS kelia pavojų žmonių sveikatai. O ar žinote, kiek mobilių ryšių antenų yra jūsų kaimynystėje? Kai kurios bazinės stotys turi keletą antenų.
Mobilių telefonų industrija sparčiai plečiasi. Pasaulyje mobiliais telefonais kalba apie 4 mlrd. žmonių. Mobilų telefoną nešiojasi net prezidentai (3 pav.).

3 pav. Mobilųjį telefoną nešiojasi net prezidentai

Kiekvienoje šalyje yra šimtai arba tūkstančiai mobilių ryšių bokštų su antenomis, kiekviena iš kurių spinduliuoja kelias dešimtis vatų

Telekomunikacijų kompanijos antenas kelia visur, kur įmanoma, net ant kryžių (4 pav.).

4 pav. Antenos keliamos net ant kryžių

Antenas Lietuvoje UAB “Antena” 1992 m. pradėjo statyti mobilaus korinio ryšio bazines stotis ir dabar yra apie 2100 Omnitel, Tele2 ir Bitė Lietuva operatorių mobilių ryšių bokštų. Vien Omnitel turi apie 1800 bazinių stočių. Ši industrija teigia, kad jų antenų spinduliuotė yra saugi, bet nuolat auga fizikų ir gydytojų skaičius, kurie su tuo nesutinka ir mato artėjančią sveikatos krizę. Bazinių stočių antenos keleto kilometrų atstumu spinduliuoja tokias pat mikrobangas, kurios šildo ar kepina maistą jūsų mikrobanginėje krosnelėje, tik mažesnės galios.
Tyrimai seniai parodė, kad net silpna EMS žaloja DNR ir ląsteles, ypač nervų, silpnina imuninę sistemą, skatina smegenų auglius ir vėžį, sukelia depresiją, Alzeimerio ir daugelį kitų ligų [1].
Kalbant telefonu spinduliuotė įsiskverbia giliai į smegenis (5 pav.).


5 pav. Spinduliuotė kalbant telefonu

Didžiausią pavojų EMS kelia vaikams, nes jų plonesnė galvos kaukolė, greičiau auga jų smegenų ir kitos ląstelės, o spinduliuotė iš telefono antenos įsiskverbia giliau (6 pav.).

6 pav. EMS poveikis vaiko smegenims

Didesnė rizika yra ir pagyvenusiems silpnesniems žmonėms bei nėščioms moterims.
  Didžiosios Britanijos gydytojai paskelbė įspėjimą vaikams iki 16 metų nesinaudoti mobiliais telefonais ir kitaip riboti buvimą EMS veikimo vietose [2]. Taip pat įspėja ir kitų tyrimų autoriai [3].
Ilgalaikis ir besikaupiantis EMS poveikis iš bazinių stočių antenų neturi precedento istorijoje. Dar nėra galutinių tokio poveikio įvertinimų, bet didėjantis mokslinių duomenų skaičius rodo, kad žalingi sveikatai efektai yra realūs. Naujosios Zelandijos biofizikas dr. Neilas Čeris (Cherry) rašo:

 „Nėra EMS saugios ribos. Higienos normos remiasi tik šiluminiu poveikiu, bet nešiluminis poveikis ne mažiau pavojingas. Jis ardo DNR, naikina ląsteles ir taip skatina vėžio atsiradimą. Jis padidina vėžio riziką 2-5 kartus“. Kaip EMS naikina ląsteles jau rašėme [4].
JAV sveikatos agentūra kritikuoja Federalinę ryšių komisiją (FRK) už talkininkavimą telekomunikacijų pramonei. Visi FRK nariai yra buvę arba dabar susiję su 40 mlrd. JAV dolerių vertės telekomunikacijų pramone, kuri nuslopina žmonių sveikata susirūpinusių balsus. Vermonto Aplinkosaugos centro dr. Cathy Bergman sako: „Mūsų federalinė vyriausybė kažkada tvirtino, kad ir asbestas, cigaretės, DDT ir kiti pesticidai yra saugūs, kol po dešimtmečių pasirodė, kad jie yra kenksmingi“.
Kitos JAV Federalinės agentūros taipogi nesutinka su FRK norma ir reikalauja, kad EMS būtų įvardyta kaip galimas karcerogenas. Kalifornijos komunalinių paslaugų komisija pareikalavo iš telekomunikacijų bendrovių nestatyti antenų netoli mokyklų ir ligoninių. Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė: „Daugelis epidemiologinių tyrimų parodė galimą ryšį tarp EMS ir vėžio rizikos, nors tyrimų dar nepakanka“. Dr. Robertas Bekeris (Becer) sako: „Dabar didžiausias taršos šaltinis žemės aplinkoje yra EMS didėjimas. EMS, kažkada laikyta saugia, dabar koreliuoja su didėjančiu apsigimimų, Alzeimerio ligų, mokymosi sutrikimų, chroniško nuovargio simptomų ir vėžio ligų skaičiumi“.
Du kartus nominuotas Nobelio premijai JAV fizikas Gerardas Hylandas (Hyland) teigia, kad dabartinių mobilių tinklų bazinių stočių antenų spinduliuotė nesaugi, nes remiasi tik šiluminiu EMS poveikiu. Egzistuojančios higienos normos nesaugo nuo nešiluminio poveikio, o „žmonės skeptiškai žiūri į valdžios ir industrijos bandymus tikinti žmones, kad viskas yra gerai ir rūpinasi tik savo pačių interesais“. 1996 m. JAV telekomunikacijų pramonė paskyrė 39 mln. dolerių kongreso lobistams, kad būtų priimti įstatymai, leidžiantys statyti bazinių stočių bokštus žmonių kaimynystėje. JAV gyventojai vis daugiau piktinasi ir protestuoja prieš nuolatinį priverstinį jų veikimą EMS be jokių jos saugos įrodymų.
Kai brangus antenų bokštas jau pastatytas, labai sunku įrodyti, kad spinduliuotė viršija leistinas ribas. Beveik nėra priemonių įrodyti, kad antena spinduliuoja daugiau nei leidžiama. Patys gyventojai įvairiose šalyse matuodami EMS įrodo, kad ji dažnai kelis kartus didesnė už leidžiamą.
Smegenų augliai yra antroji vaikų ir paauglių vėžio susirgimų rūšis JAV. Kai kurie neigiami EMS poveikio efektai pasirodo greitai, kiti, kaip vėžys, po 3-10 metų. Hyland sako, kad mes neturime būti bandomosios jūrų kiaulytės sekančius 10-20 metų. Dabar telekomunikacijų bendrovės eksperimentuoja su mūsų sveikata.
Dabartinis JAV standartas leidžia bazinėms stotims spinduliuoti mikrobangų energijos tankį nuo 580 iki 1000 mkW/cm2 (mkW – mikrovatų). Tačiau tik 6 minutes leidžiama veikti 10 mW/cm2 (mW – milivatų). Kitose šalyse ta leistina spinduliuotės norma mažesnė. Australijoje ji yra 200 mkW/cm2, Rusijoje, Kanadoje, Italijoje 10 mkW/cm2 ir tik darbo vietoje. Dažnai žiniasklaidoje teigiama, kad Lietuvoje leistina spinduliuotės norma yra griežčiausia. Tai netiesa. Dar prieš kelis dešimtmečius buvusioje Čekoslovakijoje leistina nuolatinės spinduliuotės norma elektronines priemones aptarnaujantiems darbuotojams darbo vietoje buvo 25 mkW/cm2, o impulsinės 10 mkW/cm2, kitiems darbuotojams darbo vietoje nuolatinės spinduliuotės 10 mkW/cm2, o impulsinės tik 1 mkW/cm2. Kinijoje leistina spinduliuotės norma yra 6 mkW/cm2, Šveicarijoje 4 mkW/cm2, Zalcburge (Austrija) 0,1 mkW/cm2, o Naujoji Zelandija siekia įteisinti tik 0,02 mkW/cm2. Lietuvoje leidžiama žmones nuolat spinduliuoti 10 mkW/cm2 mikrobangų galios tankiu, t.y. į kiekvieną vaiko akį galima nuolat spinduliuoti 10 mkW/cm2. Ta leistina spinduliuotės norma anaiptol nėra saugi.
Priešingai nei teigia telekomunikacijų pramonė, yra daugybė įvairių šalių mokslinių, epidemiologinių ir medicininių įrodymų, kurie patvirtina, kad bazinių telefonų stočių spinduliuotė sukelia daugelį pavojingų sveikatai reiškinių [5,6,7,8].
Mokslininkai teigia, kad dabartinės EMS higienos normos yra pasenę, jos remiasi tik EMS šiluminiu poveikiu, tik audinių kaitimu, tarsi kepimu mikrobangoje krosnelėje. O kadangi telefonų ir jų bazinių stočių antenų skleidžiama EMS neiškepina žmogaus kūno audinių, tai, primityviai galvojant, tokia EMS ir nekenksminga. Tos higienos normos neįskaito nešiluminio EMS poveikio, kuris, kaip seniai žinoma [1], yra ne mažiau kenksmingas, nes būtent jis sukelia atminties nusilpimą, DNR ardymą, smegenų vėžį ir neurologines ligas.
Gydytojai sako, kad EMS sujaukia normalią nervinių ir kitų ląstelių veiklą. Dr. Georgės Karlo (Carlo), vykdydamas 28 mln. dolerių vertės tyrimą telekomunikacijų pramonės užsakymu, rado EMS genetinį pakenkimą, audinių fiziologijos pakitimą ir siekia, kad būtų nustatyta maža EMS higienos norma.
Vienos rezoliucija (1998), kurią pasirašė 16 pasaulio mokslininkų, teigia, kad moksliškai įrodyti silpnos EMS biologinio poveikio efektai ir būtina nustatyti saugias EMS higienos normas, kurių dabar nėra. Zalcburgo rezoliucija, priimta 2000 m. atsižvelgiant į nešiluminį EMS poveikį, draudžia skleisti didesnę nei 0,1 mkW/cm2 spinduliuotę.
Bazinių stočių antenos (7 pav.) priverstinai nuolatos spinduliuoja žmones.

7 pav. Spinduliuotė mūsų aplinkoje

EMS skatina ląstelių dauginimąsi ir DNR ardymą. Naujausi moksliniai tyrimai rodo neigiamus efektus net veikiant daug mažesne spinduliuote (pradedant nuo 0,01 mkW/cm2) nei dabartinės higienos normos leidžia. Tokia spinduliuotė gali būti daugiau nei už kilometro nuo bazinės stoties antenos. Nuolat veikdama ji sukelia galvos skausmus, miego sutrikimus, atminties praradimą, priepuolius, širdies ritmo padidėjimą, spermos sunykimą, nervų sistemos nykimą. Pateiksime tik keletą pavyzdžių.
Keletas gydytojų iš Vokietijos Naila miesto atliko tyrimą, ar žmonės, gyvenantys arti mobiliųjų ryšių stočių antenų, patyrė didesnę vėžio riziką? Jie tyrė 1000 pacientų per 10 metų. Aplinkoje nebuvo sunkiosios pramonės, aukštos įtampos linijų, elektrinių traukinių ar teršalų. Jie nustatė, kad naujai atsiradęs vėžys buvo tris kartus dažnesnis tarp tų, kurie gyveno iki 400 m nuo bazinių stočių antenų lyginant su tais, kurie gyveno toliau. Jie taipogi nustatė, kad veikiant EMS pacientai suserga vėžiu vidutiniškai 8 metais anksčiau.
Tyrėjų kompiuterinis modeliavimas parodė, kad spinduliuotė arčiau nei 400 m nuo antenos yra 100 kartų didesnė nei už šios ribos daugiausiai dėl papildomos antenų diagramų antrinių lapelių spinduliuotės. Didžiausias sergamumas buvo krūties vėžiu, toliau sekė prostatos, kasos, skrandžio, odos, plaučių ir kraujo vėžys.
Kitą tyrimą atliko Izraelio Tel Avivo universitetas su 622 Netanya klinikos pacientais, gyvenančiais 3-7 metus netoli bazinės stoties antenos ir rezultatus palygino su 1222 kontroliniais pacientais, gyvenančiais toliau.

Žmonių, gyvenančių arčiau nei 350 m nuo bazinės stoties rezultatai taipogi buvo pritrenkiantys. Iš 622 pacientų, 8 įvairios vėžio formos buvo diagnozuotos tik po metų. Tuo tarpu iš 1222 kontrolinių pacientų buvo tik 2 diagnozuotas vėžys. Taigi vėžio rizika dėl EMS padidėjo 4,15 kartų lyginant su kitais Izraelio gyventojais. Moterys yra daugiau pažeidžiamos. Septyni iš aštuonių vėžio atvejų buvo diagnozuoti moterims. Pasibaigus tyrimams, po metų vėl buvo diagnozuoti 8 nauji vėžio susirgimai ten pat gyvenantiems asmenims.
Ką apie tai sako ekspertai šiais metais [9] ir ko nenori girdėti telekomunikacijų pramonė?
* EMS suardo jūsų natūralią energetiką, sukelia stresą, kuris susilpnina organizmo galimybę pasveikti.
* Po 10 metų naudojimosi mobiliu telefonu, vyrų spermos kiekis sumažėja 30 proc.
* Dviejų valandų EMS poveikis gali negrįžtamai sugadinti smegenų DNR.
* Kasmet diagnozuojama nuo 40 000 iki 50 000 naujų smegenų auglių ir akių vėžio atvejų, susijusių su mobilių telefonų naudojimu.
* Mobilių telefonų spinduliuotė sumažina organizmo energiją ir sukelia nuovargį.
* Mobilių telefonų spinduliuotė įsiskverbia į 50 proc. ar daugiau vaiko galvos.
* Australijos neurochirurgas dr Čarlis Teo (Charles Teo) tvirtina, kad pastaraisiais metais vaikų vėžinių auglių skaičius padidėjo 21 proc.
* EMs žymiai padidina kraujo spaudimą.
2008 m. rugsėjo mėnesį pirmoje tarptautinėje konferencijoje, įvykusioje Švedijos Karališkoje draugijoje, skirtoje mobilių telefonų įtakai sveikatai, Orebro universitetinės ligoninės profesorius Lenartas Hardelis (Lennart Hardell) paskelbė, kad jo tyrimų rezultatai rodo, jog vaikams ir paaugliams rizika susirgti smegenų vėžiu yra penkis kartus didesnė, jei jie naudoja mobilų ar belaidį telefoną. Jis teigia, kad šiuolaikinė jaunimo karta gali patirti “epideminę” ligą tolimesniame gyvenime. Tais pačiais metais Europos Parlamentas 522 balsais prieš 16 nubalsavo įpareigoti šalių ministrus priimti griežtesnes mobilių ir belaidžių telefonų, Wi-fi ir kitų įrenginių spinduliuotės normas, ypač dėl didžiausio jos poveikio vaikams. Lietuvos kadencinės vyriausybės tai ignoravo.
Profesorius Hardelis teigia: “Tai įspėjantis ženklas. Tai labai keliantis nerimą ženklas. Turime imtis atsargumo priemonių.” Jo nuomone vaikai iki 12 metų neturėtų naudotis mobiliais telefonais, o paaugliai turėtų naudoti tik ausines ar laisvų rankų įrangą. Sulaukus 20 metų pavojus sumažėja, nes smegenys jau susiformavę. Jo manymu spinduliuotės pavojus net didesnis nei jis ištyrė, nes daugelis vėžio rūšių išsivysto per ilgą laiką, ilgesnį, nei atsirado mobilūs telefonai.
Profesorius Deividas Kogonas (David Coggon) iš Didžiosios Britanijos konferencijoje pasakė: “Gąsdinantis yra penkis kartus vėžio padidėjimas tarp jaunimo, kuris pradėjo naudoti mobilius telefonus vaikystėje”. 2000 ir 2005 metais du tyrimai vadovaujant Didžiosios Britanijos vyriausiajam vyriausybės mokslininkui Serui Viljamui Stiuartui (William Stewart) rekomendavo suvaržyti ir sumažinti iki minimumo galimybes vaikams naudotis mobiliais telefonais. Lietuvoje reklama ragina vaikus ir suaugusius kuo daugiau kalbėti mobiliais telefonais, o kai kurie Lietuvos mokslininkų mantiją užsivilkę, bet telekomunikacijų bendrovių interesus ginantys asmenys šimtus pasaulio mokslininkų, įspėjančių žmones apie elektromagnetinės spinduliuotės žalingą poveikį sveikatai, vadina šarlatanizmu [10]. Taip jie kovoja prieš mokslą, nes mokslininko pareiga yra kurti ir skleisti mokslo žinias. “Kad bazinių stočių tankis šalyje didėja nėra blogai, priešingai“- teigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas Ričardas Visvaldas Pocius.
Ar turime būti priklausomi nuo telekomunikacinių bendrovių? Niekas nesiūlo griauti bazinių stočių antenas ar bokštus, bet nori, kad jie skleistų saugią spinduliuotę. Jei Austrija sumažino 10000 kartų EMS normą, kodėl kitos šalys negali? Tai tik daugiau kainuotų telekomunikacijų bendrovėms. Negalime leisti, kad jos statytų bet kur ir visur savo antenų bokštus, atsižvelgdamos vien į savo interesus. Jos antenų bokštus turi statyti saugiausiose žmonėms vietose.
Europos Komisija 2000 m. vasario 2 d. paskelbė: “ Ten, kur trūksta mokslinių įrodymų, kur jie yra negalutiniai ar neaiškūs ir preliminarūs moksliniai įvertinimai rodo, kad yra rimto pagrindo susirūpinimui, kad potencialiai pavojingi efektai aplinkai, žmonėms, gyvūnams ar augalams yra nesuderinami su pasirinktos apsaugos lygmeniu, turi būti taikomas atsargumo principas” [11]. Pasižvalgius po Lietuvą akivaizdu, kad keldamos bazinių stočių antenas telekomunikacijų bendrovės jo nepaiso.
“Pasaulyje, kuriame negalima platinti vaistų, neįrodžius jų saugumo, kuriame abejojama seniai žinomų žolių naudojimu, o jų saugumas kruopščiausiai tiriamas, kuriame negalima platinti naujų maisto produktų be kruopštaus patikrinimo, mintis, kad galime be jokių apribojimų naudotis mobilių ryšių priemonėmis, įskaitant telefonus ir bazinių stočių antenas, yra dvigubo standarto beprotybė. Aš sakau ne tik kaip redaktorius ir mokslininkas, kuris giliai įsigilinęs į visus tyrimus, bet ir kaip tėvas, dėl smegenų vėžio netekęs mylimos dukters“ – rašo Kris Vuleimsas (Chris Woollams), žurnalo Integrated Cancer and Oncology News (Jungtinės vėžio ir onkologijos naujienos) redaktorius.
Ką galima padaryti? Savivaldybės privalo kontroliuoti bazinių stočių antenų statybos vietą, kad užtikrintų ryšį ir žmonių saugumą. Kitose šalyse žmonės reikalauja iš savivaldybių, o jos iš telekomunikacijų bendrovių, kad EMS jų nežalotų. Žmonių renkamas meras turi teisę nugriauti ne vietoje pastatytas antenas. Deja, Lietuvoje Seimas net neleidžia žmonėms rinkti mero. Piliečių sveikatos apsauga turėtų būti pagrindinis savivaldybių rūpestis.

Daugiau apie tai skaitykite:
[1] Kaip žmones veikia elektromagnetiniai laukai? Mokslas ir gyvenimas, 2004, Nr. 10,11,12;
http://www.culture.lt/satenai/?leid_id=850&kas=straipsnis&st_id=5256
[2] Mobiles Risk to Children, Daily Mail (UK), 2005-05-11.
[3] Radiofrequency Radiation Health Studies (2000). http://www.sageassociates.net
[4] Mobilūs telefonai ir sveikata. Mokslas ir gyvenimas, 2010, Nr. 2; http://www.homosanitus.lt/lt/homo_sanitus/turinys/ka_mes_vartojame/Mobilus_telefonai_ir_sveikata
[5] Electromagnetic Fields and Health.
http://www.wave-guide.org/archives/bridlewood/biblio.html
[6] Biological Effects from Radiation. http://www.wave-guide.org/library/studies.html
[7] http://www.sageassociates.net/rfcharteportbio-sample.pdf
[8] Phone Tower on High School. http://www.cyburban.com/~lplachta/safeweb2.htm
[9] http://www.mariatiffin.com/smarthealth.html
[10] Lietuvos žinios, 2009-12-31.
[11] http://ec.europa.eu/environment/docum/20001_en.htm

Didėjant šildymo kainoms, energetikai siūlo žmonėms dar didesnį galvos skausmą -nuotolinio nuskaitymo karšto vandens skaitiklius. Bet jie nieko nesako apie tai, ar jie yra tikrai nepavojingi sveikatai? Ar elektromagnetinės bangos, kuriomis būtų perduodami apskaitos prietaisų rodmenys, nepaskatins vėžinių susirgimų, nepadidins radiacinio fono? Lietuvoje jau siūlomi įvairių firmų tokie skaitikliai, pateikiami įvairūs jų techniniai duomenys, išskyrus patį svarbiausią – kokio dažnio ir galios elektromagnetines bangas jie skleidžia? Nors naujovė pristatoma patraukliai - modernūs karšto vandens skaitikliai su nuotolinio nuskaitymo funkcija rodmenis automatiškai siųstų į paslaugos tiekėjo duomenų bazę ir gyventojams nereiktų rūpintis ne tik šilumos tiekimu, bet ir jo suvartojimo „apskaitymu“, bet nepasakoma, kad už šią modernią paslaugą gyventojams teks brangiai sumokėti ne tik pinigais, bet ir sveikata. Šarūnas Bulota 2010 m. gegužės mėnesį internete skelbė, kad „daugelio Lietuvos ir pasaulio mokslininkų teigimu kol kas konkrečių įrodymų, kad radijo bangos skatina vėžinių susirgimų paūmėjimą, nėra“. Tai melagingas tvirtinimas, klaidinantis žmones.

O Kauno medicinos universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros vedėja docentė Rūta Ustinavičienė savo interviu šiam žurnalistui teigė, kad „tiesioginių ryšių tarp vėžinių susirgimų ir elektromagnetinių bangų mokslas kol kas nerado“. O toliau dar gražiau: „Mokslo pasaulyje juokaujama, kad mokslininkas, pirmasis atskleidęs konkretų elektromagnetinių bangų fono poveikį žmogui, iš karto gaus Nobelio premiją“. Kaip žurnalistai manipuliuoja žiniomis, visuomenė žino, bet mokslininkas privalo skleisti žmonėms mokslo žinias, o ne apgaudinėti juos. Mokslininko mantijos negali nešioti bet kas. Elektromagnetinės spinduliuotės poveikis žmonėms seniai įrodytas, ilgalaikiais įvairių šalių mokslininkų epidemiologiniais tyrimais įrodytos ir jos sukeliamos įvairios ligos, tame tarpe ir smegenų bei kitų organų vėžio ligos (http://www.esmogas.lt ir informacijos šaltinius ten). Ir viešai teigti priešingai, tyčiotis iš mokslo yra niekam nevalia. Nuotolinio nuskaitymo karšto vandens skaitikliai skleidžia apie 800 MHz mikrobangas, panašias, kaip ir mobilieji telefonai, bet jų skleidžiamos galios nerasite šių prietaisų techninių duomenų sąraše.

Jungtinės Karalystės Energijos ir klimato pokyčio departamento atstovas 2011 m. sausio 25 d. patvirtino, kad Sveikatos departamentas yra susirūpinęs dėl šios modernios technologijos įtakos didėjančiai vėžio rizikai ir įspėjo, kad name ar bute esantys mikrobangų šaltiniai kelia didėjantį pavojų sveikatai, nes jau žinoma, kad mobilūs

telefonai sukelia smegenų auglius. O dabar mokslininkai įspėja, kad didėja mikrobangų šaltinių namuose – tai mikrobanginės krosnelės, belaidžiai telefonai, dujų ir vandens nuotolinio nuskaitymo matuokliai. Visi jie skleidžia žalingas sveikatai mikrobangas ir jų skleidžiama galia susideda.

JAV, kur tokie matuokliai pradėti įrengti 2006 m., po atliktų tyrimų įspėja, kad matuoklių skleidžiama spinduliuotė viršija saugumo ribas. Kalifornijoje esanti Sage EnvironmentalConsulting firma teigia, kad turėti namuose tokio nuotolinio nuskaitymo skaitliuką yra žalinga sveikatai. Anot jų, skleidžiamos spinduliuotės galia nuo keleto iki keliolikos metrų atstumu nuo skaitliuko yra pernelyg didelė. "Daugybės naujų mikrobangų šaltinių įrengimas labai padidintų didelės visuomenės dalies poveikį mikrobangomis ir sukeltų pavojų jos sveikatai“. Tuo labiau, kad žmonės jau yra veikiami mikrobanginių krosnelių, mobilių ir belaidžių telefonų,  šviesolaidžiais perduodamos televizijos maršrutizatorių bei namų apsaugos mikrobanginių sistemų skleidžiamos spinduliuotės. Pabrėžiama, kad niekas konkrečiai nežino, "kokią spinduliuotę jau skleidžia tuose namuose kiti mikrobangų šaltiniai”. Manyčiau, kad gyventojai, ypač turintys mažų vaikų, turi rimtai pamąstyti prieš įsileisdami į namus dar vieną žalingos spinduliuotės šaltinį.

http://ec.europa.eu/environment/docum/20001_en.htm).

Pasvarstykime, ar laikosi Lietuvos valstybinės institucijos ir telekomunikacijų bendrovės šio EK reikalavimo?

Priežastys, verčiančios susirūpinti

14 šalių 45 mokslininkai specialistai 2009 m. paskelbė 45 psl. dokumentą „Cellphones and Brain Tumors: 15 Reasons for Concern“, kuris patiekia išsamią nepriklausomų mokslinių tyrimų informaciją apie mobilių telefonų spinduliuotės riziką smegenų augliams. Jo pagrindinės tezės yra:

a) nepriklausomi nuo verslo tyrimai aiškiai rodo, kad mobilių telefonų naudojimas kelia didelę smegenų auglių riziką;

b) elektromagnetinių laukų (EML) poveikio normos pagrįstos klaidinga prielaida, kad mobilių telefonų elektromagnetinė spinduliuotė neturi kitokio poveikio išskyrus šiluminį. Yra tūkstančiai mokslinių tyrimų, rodančių, kad yra pavojingi EML biologiniai efektai, nesukeliantys šiluminio poveikio (www.bioinitiative.org).

c) Lietuvoje pagarsintų Interphone tyrimų tikslas buvo sumažinti mobilių telefonų spinduliuotės keliamą pavojų smegenų augliams.

Panagrinėkime tik svarbiausias rūpestį keliančias priežastis.

1 priežastis: verslo tyrimai parodė, kad mobilieji tyrimai sukelia smegenų auglius. Dr. George Carlo, mobilių telekomunikacijų pramonės asociacijos (CTIA) vadovas 25 mln. JAV dolerių tyrimų projekte parodė, kad smegenų vėžio rizika padvigubėja po 6 metų naudojimosi mobiliuoju telefonu, atsiranda akustinės neuromos rizika ir genetinis poveikis žmogaus kraujui.

2 priežastis: Pakartotiniai pramonės tyrimai (2000-2002) taipogi rodė 20 proc. padidėjusią telefonų sukelto vėžio riziką kiekvieniems telefono naudojimo metams. Kuo ilgiau naudojiesi telefonu, tuo didesnė vėžio rizika.

3 priežastis: Interphone tyrimai teigia, kad mobiliųjų telefonų spinduliuotė iki 10 metų apsaugo nuo smegenų vėžio. Panašiai teigia ir Danijos Telekomo finansuoti tyrimai. Profesorius Armstrong teigia, kad šiuose tyrimuose ”matosi finansiniai užsakovų interesai.

4 priežastis: Nepriklausomi tyrimai rodo, kad mobilūs telefonai sukelia smegenų vėžį.

Švedijos profesorius Lennart Hardell nustatė žymų smegenų vėžio rzikos padidėjimą naudojantis 10 ar daugiau metų mobiliu ar bevieliu telefonu: kiekvieni telefono naudojimo metai padidina vėžio riziką 8 proc.; po 10 ar daugiau metų rizika padidėja 280 proc.; vaikams ir paaugliams ši rizika padidėja 420 proc.

5 priežastis: Didžiausias mobiliųjų telefonų spinduliuotės pavojus smegenų augliams yra vaikams, ir kuo vaikas jaunesnis, tuo pavojus didesnis. Dažnai vaikai miega, pasidėję po pagalve mobilų ar bevielį telefoną. Bet būdami įjungti ryšių tinkle telefonai spinduliuoja elektromagnetines bangas ir po pagalve, todėl visą naktį jie spinduliuoja į vaiko smegenis. Izraelio vaikų smegenų auglių tyrimai  parodė, kad vaikai, kurie naudojosi telefonais jaunesni nei 5 metų smegenų auglių rizika buvo padidėjusi 356 proc., kurie naudojo telefonus tarp 5 ir 10 metų padidėjusi smegenų auglių rizika buvo 224 proc., o kurie naudojo telefonus vyresni nei 10 metų smegenų auglių rizika padidėjusi 47% proc. Kadangi neaišku, kiek metų ta smegenų auglių rizika išlieka padidėjusi, privalu laikytis „atsargumo principo“. Švedų tyrimai taipogi parodė 420 proc. padidėjusią vaikų smegenų auglių riziką, naudojant mobilius telefonus ir 340 proc. riziką, naudojant bevielius telefonus.

6 priežastis: Daugelio šalių vyriausybės draudžia vaikams naudotis mobiliais telefonais.

Prancūzijoje draudžiama pardavinėti vaikams mobilius telefonus ir naudotis jais pradinėse mokyklose. Rusijojs vadovai rekomendavo vaikams iki 18 metų nesinaudoti mobiliais telefonais. Panašiai Didžioj Britanija, Izraelis, Belgija, Vokietija ir Indija suvaržė vaikams naudotis mobiliais telefonais. Suomija įpareigojo tėvus būti per daug atsargius dėl mobilių telefonų spinduliuotės poveikio.

Prancūzijos vyriausybė tapo pirmąja Europoje, viešai paskelbusi draudimą įstatymu reklamuoti mobilius telefonus vaikams iki 12 metų ir naudotis jais iki 6 metų. Ji pareikalavo gamintojų sukurti vaikams telefonus, kuriais jie galėtų tik siųsti ir priimti žinutes, bet negalėtų kalbėtis.

Toronto Valstybinis sveikatos departamentas patarė, kad vaikai iki 8 metų amžiaus gali naudoti mobilius telefonus tik nepaprastais atvejais, o paaugliai ne ilgiau kaip 10 minučių. 2009 Suomijos Radiacinio ir branduolinio saugumo vadovybė rekomendavo vaikų telefonus apriboti tik žinučių siuntimu, tėvams apriboti skambučių skaičių, naudoti laisvų rankų įrangą, vengti skambučių iš judančių mašinų bei traukinių ir kaimo vietovių (kur telefonai daugiau spinduliuoja dėl tolimos bazinės stoties.

2009 m. Korėjos sostinės taryba uždraudė naudoti mobilius telefonus pradinėse ir vidurinėse mokyklose. Mokiniai negali įsinešti mobilių telefonų ir juos privaloma palikti specialioje patalpoje.

7 priežastis: mobilių telefonų spinduliuotės normos paremtos tik šiluminiu poveikiu. Mobilieji telefonai skleidžia mikrobanginę spinduliuotę. JAV Federalnės ryšių komisijos ir Tarptautinės nejonizuojančios spinduliuotės apsaugos komisijos nustatytos leistinos spinduliuotės normos remiasi tik šiluminiu poveikiu smegenims ir kūnui, t. y. jo kaitimu. Nešiluminis poveikis ignoruojamas. Tačiau jis yra ne mažiau pavojingas už šiluminį.

8 priežastis: Europos Parlamentas nubalsavo pakeisti požiūrį į elektromagnetinės spinduliuotės poveikį sveikatai. 2009 m. Europos Parlamentas 559 balsais prieš 22 nubalsavo:

a) peržiūrėt leistinas elektromagnetinės spinduliuotės ribas;

b) Šalims Narėms paruošti žemėlapius, rodančius poveikį aukštos įtampos elektros perdavimo linijų, radijo ir mikrobangų telekomunikacijos bokštų, bei telefonų antenų;

c) skelbti elektromagnetinės spinduliuotės lygmens metines ataskaitas;

d) finansuoti plataus masto informavimo priemones jaunimo poveikio elektromagnetine spinduliuote sumažinimui;

e) Šalys Narės turi padidinti tyrimų finansavimą mobilių telefonų spinduliuotės žalingo poveikio sveikatai, ypač vaikų, įvertinimui;

f) pasmerkti mobilių telefonų reklamą vaikams;

g) įvesti reikalavimą rašyti visų bevielių įrenginių spinduliuojamą galią.

9 priežastis: Mobilių telefonų spinduliuotė žaloja DNR ir neginčijamai sukelia vėžį.

Nepriklausomi ir verslo plėtojami tyrimai apie mobilių telefonų spinduliuotės sukeliamą DNR žalojimą dažnai prieštaringi. Verslas stengiasi paneigti šį faktą. Kai tik nepriklausomi moksliniai tyrimai parodo rezultatus, nepalankius telekomunikacijų bendrovių finansiniams interesams, pastarosios inicijuoja tyrimus, sukeliančius abejones originaliems tyrimams. Tačiau vaizdas yra aiškus, kad mokslo išvados palankios nepriklausomų tyrimų rezultatams.

10 priežastis: Mobilių telefonų elektromagnetinė spinduliuotė sukelia kraujo nuotėkį pro smegenų barjerus, kuris skatina smegenų auglius. Šie barjerai saugo smegenis nuo toksiškų smegenims molekulių (pvz., albumino). Lundo universiteto profesorius Leif Salford įrodė, kad mobilių telefonų net silpna spinduliuotė sukelia tokį kraujo nuotėkį pro smegenų barjerus. Vos 0.010 W/kg smegenų savitoji sugertiems galia (SAR) ženkliai padidina albumino nuotėkį per barjerus, sunaikina neuronus ir sukelia demenciją (silpnaprotystę).

11 priežastis: Mobiliuosius telefonus reikia laikyti toliau nuo kūno net nekalbant jais. Telefonų gamintojai rekomenduoja kalbant laikyti telefoną 15 – 25 mm atstu nuo kūno, pripažindami, kad jo spinduliuotė yra žalinga, jei telefonas yra arčiau nei 15 – 25 mm nuo kūno.

12 priežastis: JAV Federalinė Komunikacijų Komisija įspėja dėl nelaidžių telefonų. Šie telefonai turi būti laikomi mažiausiai 20 centimetrų nuo kūno. Jų bazinės stotys nuolat spinduliuoja 24 valandas per dieną. Jų spinduliuotė analogiška mobilių telefonų spinduliuotei.

13 priežastis: Mobilių telefonų spinduliuotė naikina vyrų vaisingumą. Nors ši priežastis nesusijusi su smegenų vėžiu, daugelis vaikų ir vyrų telefonus laiko kišenėse. Daugelis tyrimų parodė, kad telefonų spinduliuotė žudo spermą.

14 priežastis: Seletuno mokslininkų pareiškimas reikalauja reikšmingai sumažinti elektros linijų ir telekomunikacijų technologijų, įskaitant mobilaus ryšio telefonus ir bevieles technologijas, elektromagnetinės spinduliuotės apšvitos apribojimus. 2011-02-03 paskelbtą pareiškimą (http://www.iemfa.org/index.php/publications/seletun) sudarė septyni penkių šalių mokslininkai, remdamiesi patikimais ir vis gausėjančiais duomenimis apie biologinį elektromagnetinės spinduliuotės poveikį. Radijo dažnių ir mikrobangų spinduliuotės dabartiniai standartai (IEEE, FCC ir ICNIRP) nėra pakankami, kad apsaugotų žmones nuo žalingo poveikio, kurį sukelia nuolatinė elektromagnetinė apšvita. Todėl Seletuno mokslininkų grupė mano, kad:

a) viso kūno apšvita neturėtų viršyti 33 µW//kg. Šis lygis apytiksliai 2400 kartų mažesnis nei dabartiniai galiojantys ICNIRP/FCC standartai.

b) egzistuoja pakankamai mokslinių įrodymų, jog standartą, taikomą visam kūnui ir turintį apsaugoti nuo neigiamo poveikio sveikatai, reikia sumažinti iki 0.017 µW/cm². Tai apytiksliai 50 000 – 60 000 kartų mažiau nei nurodo dabartiniai galiojantys ICNIRP/FCC standartai. Lietuvoje leidžiama norma yra 10 µW/cm².

c) gyventojams taikomi standartai vis tiek yra milijardus kartų didesni už natūralius elektromagnetinius laukus, kuriems esant vystėsi visos gyvybės formos. Klaidinga manyti, kad, radijo, televizorių, kompiuterių ir bevielio ryšio prietaisų skleidžiami elektromagnetiniai laukai yra nekenksmingi. Dar neseniai žmonės manė, kad jonizuojanti spinduliuotė ir radiolokatoriai yra nekenksmingi.

Taigi, nepriklausomi nuo verslo interesų tyrimai rodo mobilių telefonų spinduliuotės keliamą didelę smegenų vėžio riziką. Esančios leistinos spinduliuotės normos remiasi klaidinga prielaida tik apie šiluminį spinduliuotės poveikį. Spinduliuotės poveikis yra didžiausias vaikams. Apie tai Lietuvos spaudoje rašau jau 10 metų (www.esmogas.lt). Kaip ilgai mūsų demokratinėje šalyje atsakingosios valdžios institucijos gali nepaisyti primygtinų mokslininkų rekomendacijų stabdyti verslo finansinių interesų skatinamą žmonių, ypač vaikų, žalojimą mobilių telefonų elektromagnetine spinduliuote, apsimesti nieko nežinančios, negirdinčios ir nesuprantančios, ir augančios kartos vėžio ligas užkrauti ant visuomenės pečių? O norintiems suprasti visa čia apžvelgta mokslinė informacija yra originaliuose literatūros šaltiniuose.

Literatūra

2. Electromagnetic Health. Org: “European Parliament Takes Stand on Health Hazards of Wireless Technologies” (2009) (http://sn.im/ksrev).

4. Lahkola et al., Meningioma and mobile phone use, Int. J. Epidemiol. August 2 (2008).

6. Lahkola et al., Mobile phone use and risk of glioma, Int. J. Cancer 120, 1769–1775 (2007).

7. Lönn et al., Mobile phone use and the risk of acoustic neuroma, Epidemiology 15 (6 Nov 2004).

8. Christensen et al., Cellular telephone use and risk of acoustic neuroma, Am. J. Epidemiol. 159, 277–283 (2004).

9. Lönn et al., Long-term mobile phone use and brain tumor risk, Am. J. Epidemiol. 161, 526–535 (2005).

10. Christensen et al., Cellular telephones and risk for brain tumors. Neurology 64, 1189–1195 (2005).

11. Schüz et al., Cellular phones, cordless phones, and the risks of glioma and meningioma, Am. J. Epidemiol. 163, 512–520 (2006).

12. T. Takebayashi, S. Akiba, K. Kikuchi et al., Mobile phone use and acoustic neuroma risk in Japan, Occup. Environ. Med. 63, 802–807 (2006).

14. Hepworth et al., Mobile phone use and risk of glioma in adults: case–control study, BMJ 332, 883–887

(2006).

15. Klaeboe et al., Use of mobile phones in Norway and risk of intracranial tumours, Eur. J. Cancer Prev. 16 158–164, (2007)

16. Takebayashi et al., Mobile phone use, exposure to radiofrequency electromagnetic field, and brain tumour, Br. J. Cancer 98, 652–659 (2008).

18. Morgan LL. Estimating the risk of brain tumors from cellphone use. Pathophysiology (Apr 6 2009).

21. Cell Phones, Invisible Hazards in the Wireless Age, An Insiders Alarming Discoveries About Cancer and Genetic Damage, Dr. G. Carlo and M. Schram, Carrol & Graf Publishers, Inc. N. Y. (2001).

22. Hardell et al., Case–control study on radiology work, medical X-ray investigations, and use of cellular telephones as risk factors for brain tumors, MedGenMed. 2 (2000).

23. Muscat et al., Handheld cellular telephone use and risk of brain cancer, J. Am. Med. Assoc. 284, 20 (2000).

24. Inskip et al., Cellular-telephone use and brain tumors, N. Engl. J. Med. 344, 79–86 (2001).

25. Muscat et al., Handheld cellular telephones and risk of acoustic neuroma, Neurology 58, 1304–1306 (2002).

26. Auvinen et al., Brain tumors and salivary gland cancers among cellular telephone users, Epidemiology 13, 356–359 (2002).

27. Schüz et al. Cellular Telephone Use and Cancer Risk. J. Nat. Cancer Institute, 98, No. 23 (2006).

28. Hansson M. et al., Studies on the use of mobile and cordless telephones and the risk of brain tumours during 1997–2003, Int. J. Occup. Safety Ergon. 13, 63–71 (2007).

29. Hardell et al. Studies on use of cellular and cordless telephones and the risk for malignant brain tumours diagnosed in 1997–2003. Int. Arch. Occup. Environ. Health 79, 630–639 (2006).

30. Hardell and Carlberg. Mobile phones, cordless phones and the risk for brain tumours. Int. J. Oncology 35, 5-17 (2009).

31. Kundi M. The Controversy about a Possible Relationship between Mobile Phone Use and Cancer. (http://dx.doi.org/ (2008).

32. Hardell et al., Use of cellular telephones and brain tumour risk in urban and rural areas, Occup. Environ. Med. 62, 390–394 (2005).

33. Hardell et al., Studies on the use of cellular and cordless telephones and the risk of benign brain tumours during 1997–2003, Int. J. Oncol. 28, 509–518 (2006).

34. Hardell et al., Cellular and cordless telephone use and the association with brain tumors in different age groups, Arch. Environ. Health 59, 132–137 (2004).

38. Cell Phone Warning: Nations Warning against and Banning Cell Phone Use in Children (www.chetday.com/cellphonewarning.htm, 2009)

39. French government bans advertising of mobiles to children, 2009 (http://sn.im/k14u1).

40. Bremner Ch., Mobile phones to be banned in French primary schools to limit health risks, The Times, (May 27, 2009).

41. Radiation and Nuclear Safety Authority: Children's mobile phone use should be limited, 2009 (http://www.stuk.fi/stuk/tiedotteet/en_GB/news_527/).

42. Cell Phone Ban in Korea (http://www.koreatimes.co.kr/www/news/nation/2009/07/117_48198.html.

45. The text adopted by the European Parliament can be found at http://sn.im/k2tjz (2009).

46. Phillips et al., Electromagnetic fields and DNA damage. Pathophysiology (Mar 3 2009).

50. Salford et al. Non-thermal Electromagnetic Fields from Mobile Phones and Base Stations do have Effects Upon the Mamalian Brain. BioEM 2009 Meeting, Davos, Switzerland (16 June 2009).

55. Baste et al. Radiofrequency electromagnetic fields; male infertility and sex ratio of offspring. Eur J Epidemiol. (Apr 16 2008).

56. Argarwal et al. Effect of cell phone usage on semen analysis in men attending infertility clinic, Fertil Steril.;89, 124-8 (2008).

58. Hardell et al. Use of cellular and cordless telephones and risk of testicular cancer. Int. J. Androl. 30, 115–122 (2007).

59. Electromagnetic Fields Alliance. http://www.iemfa.org/index.php/publications/seletun

Mikrobanginė elektromagnetinė spinduliuotė kenkia žmonių sveikatai, sukelia įvairias ligas ir skatina net vėžio riziką. Todėl kelia nerimą didėjantis mobiliųjų ryšių antenų ir bevielio interneto (Wi-Fi) tinklų skaičius mokyklose ir kitose viešose vietose. Nors verslo atstovai teigia, kad mikrobanginė spinduliuotė, sklindanti iš mobiliųjų ryšių bazinių stočių, mobiliųjų telefonų ir bevielio interneto antenų yra saugi ir atitinka higienos normas, tačiau ta informacija yra pasenusi ir neteisinga. Didėjantis mokslinių tyrimų skaičius apie šios spinduliuotės poveikį sveikatai reikalauja sugriežtinti šios spinduliuotės poveikio žmonėms kontrolę (žiūr. www.bioiniative.org. Todėl ypač neatsakinga leisti įrenginėti Wi-Fi mikrobanginės spinduliuotės priemones mokyklose, kuriose vaikai praleidžia ištisas dienas. Koke yra faktai?

Elektromagnetinė spinduliuotė, sklindanti iš mobiliųjų telefonų ir jų bazinių stočių antenų, radijo ir televizijos bokštų bei kitų šaltinių, žmones veikia ląsteliniame lygmenyje ir kenkia sveikatai. Apie tai rašėme MG 2004 Nr. 10, 11 ir 12. Tačiau to poveikio mikroskopinis mechanizmas aiškėja palaipsniui. Gal todėl daugeliui medikų ir fizikų jis dar nežinomas ir tiek daug spekuliacijų šiuo klausimu. Šiame straipsnyje apžvelgiame naujesnius elektromagnetinės spinduliuotės poveikio mokslinių tyrimų rezultatus.
Mobilūs telefonai ir sveikata

Prof. Jonas GRIGAS, LMA
Elektromagnetinė spinduliuotė (EMS), sklindanti iš mobilių telefonų ir kitų antenų veikia žmogų todėl, kad jis sudarytas iš elektrintųjų dalelių, kurios judėdamos sugeria tą spinduliuotę ir sukuria kūne elektros srovę. Ją neša jonai. Veikdama ląstelių membranas, elektros srovė pažeidžia jas, pašalindama struktūriškai svarbius kalcio ir kitus dvivalenčius jonus, sukeldama daugelį biologinių efektų. Šis poveikis yra nešiluminis, jį sukelia silpna EMS ir labiausiai – impulsiniai signalai. Poveikio mechanizmas yra elektrinio lauko skatinamas surištų su membrana dvivalenčių jonų pakeitimas vienvalenčiais (daugiausia kalio jonais), kurie susilpnina membraną ir tarsi prakiurdina ją. Šis jonų ištekėjimas ilgai veikiant mobiliųjų telefonų EMS suardo ląstelių DNR ir sukelia mobilių telefonų vartotojams padidėjusią vėžio riziką ir įvairias nervų ligas.

Seniai žinoma, kad elektromagnetinė spinduliuotė veikia smegenų ir kitas ląsteles (1 pav).

1 pav. Taip EMS veikia smegenis

Bet žmonės jos nemato (2 pav.), o ko nemato – tuo netiki. Silpna nejonizuojanti spinduliuotė, tokia kaip mobiliųjų telefonų (3 pav.), sukelia biologinius efektus pradedant smegenų veiklos pakitimais ir baigiant alergijų paūmėjimu ir vėžio skatinimu. Buvo daug bandymų išaiškinti poveikio mechanizmus ir parašyta šimtai mokslinių straipsnių apie fiziologinius ir biocheminius gyvų organizmų pokyčius veikiant elektromagnetinei spinduliuotei. Išsamiai aprašytas jos sukeliamas ligas galima rasti internete (http://www.bioinitiative.org). Yra ne vienas EMS poveikio mechanizmas, tačiau čia aptarsime tik elektromagnetinį kalcio jonų ištekinimą iš ląstelių membranų, dėl ko ląstelės tampa akytos ir kiauros. Tai įgalina paaiškinti beveik visus žinomus silpnos EMS sukeltus biologinius reiškinius.
Kai elektromagnetiniai laukai įsiskverbia į organizmą, jie suardo organizmo ląsteles supančių jonų struktūrą ir destabilizuoja jas. Tas tinka ir membranoms, kurios dalija ląsteles į įvairias vidines dalis. Dėl elektrai laidaus kraujo ir audinių didelės kompleksinės dielektrinės skvarbos žmogaus organizmas gerai sugeria aukšto dažnio elektromagnetines bangas, kuriomis perduodama mobiliųjų telefonų ir bevielio interneto informacija bei televizijos programos. Todėl kai kalbatės mobiliuoju telefonu, jo signalai gerai sugeriami smegenų ir kitų ląstelių.

2 pav. Jei EMS būtų matoma3 pav. Elektromagnetinę taršą daugiausia kuria mobiliųjų ryšių tinklai

Daugelis mokslinių tyrimų parodė, kad sugerta EMS, sukurdama kintamą įtampą ląstelių membranose, padidina jos pralaidumą. Tai gali sukelti rimtas medžiagų apykaitos pasekmes, nes nepageidautinos dalelės gali laisvai difunduoti į ir iš ląstelių. Kas privalo būti atskirai, susimaišo. Bet kaip ši kintama įtampa padidina ląstelės pralaidumą? Atsakymas yra ląstelės gebėjime pašalinti kalcio jonus iš membranos paviršiaus. Bawin [1] įrodė, kad silpna EMS, nesukelianti jokių šiluminių efektų, pašalina radioaktyviai pažymėtus kalcio jonus iš ląstelių membranų. O Blackman [2] parodė, kad tai sukelia tik silpna spinduliuotė. Kaip? Kalcio jonai yra teigiamai įelektrinti kalcio atomai. Jie prisijungia prie neigiamai įelektrintų gyvųjų ląstelių membranų. Kadangi kalcio jonai turi du teigiamus krūvius, todėl juos stipriai traukia neigiama membrana. Daugelis kitų gyvųjų ląstelių jonų (pavyzdžiui, kalio) turi vieną krūvį. Šie papildomi dvivalenčių jonų, tokių kaip kalcio ir magnio, krūviai ir yra šių jonų pražūtis. Dėl jų silpna EMS juos selektyviai pašalina iš membranų, sukeldama blogas pasekmes.
Paprastas būdas paaiškinti selektyvų dvivalenčių jonų pašalinimą iš ląstelių yra įsivaizdavimas bandyti skinti prinokusius obuolius kratant obelį. Jei kratote nestipriai, obuoliai nekrenta, jei kratote per stipriai – visi nukrenta. Tinkamai kratant, nukrenta tik prinokusieji, taigi nukrenta selektyviai. Tą pačią logiką galima panaudoti prie membranos pririštiems teigiamiems jonams. Kintama įtampa šiuos jonus kas pusperiodį traukia iš ir atgal į membraną. Jei įtampa per maža, nieko neatsitinka. Jei įtampa per didelė, visi jonai ištraukiami, bet vėl grįžta per kitą įtampos pusperiodį. Tačiau esant tam tikrai įtampai, ji ištrauks tik didžiausio krūvio jonus, tokius kaip kalcio. Pasikeitus įtampos krypčiai kai kurie kalcio jonai atsitiktinai pakeičiami kitais jonais, pavyzdžiui kalio, kurių ląstelėse yra tūkstantų kartų daugiau. Todėl rezultate bus kalcio jonų ištekėjimas iš membranų. Tai vyksta tik tam tikrame įtampų intervale. Blackman atrado du kalcio išsiurbimo iš nervų ląstelių langus. Tai gal būt todėl, kad ne visos membranos vienodos, kai kuriose kalcio jonai gali būti stipriau pririšti, todėl jiems ištraukti reikia stipresnių laukų. Bendras efektas yra toks – silpna EMS sumažina kalcio kiekį ląstelių membranose.
Kalcio išsiurbimui iš membranų laukai turi būti kintami. Žemo dažnio elektromagnetiniai laukain geriau išsiurbtų kalcį, tačiau jie mažiau sugeriami. Dėl smegenų ar kraujo ląstelėse esančio 80 proc. ar daugiau vandens sugerties geriausiai yra sugeriamos mikrobangos (300 MHz – 300 GHz). Tačiau jų dažnis yra aukštas. Geriausiai veikia impulsiniai signalai, nes jų staigus įtampos kilimas ir kritimas katapultuoja jonus iš membranų ir palieka daugiau laiko jų pakeitimui kitais jonais pasikeitus lauko krypčiai. Štai kodėl impulsinė mobilių telefonų (beje ir skaitmeninės televizijos) EMS gali būti žalingiausia. Pastebėta, kad rimčiausius neuropsichologinius simptomus sukelia EMS, kurios impulsų dažnis yra apie 16-17 Hz. O šis dažnis atitinka kalio jonų ciklotroninio rezonanso dažnį Žemės magnetiniame lauke. Todėl kalcio ištekėjimas intensyviausiai vyksta arti kalio jonų ciklotroninio dažnio.
Teigiami jonai sutvirtina ląstelių membranas, nes padeda sujungti neigiamai įelektrintas fosfolipidų molekules, kurios sudaro didelę jų struktūros dalį. Dvigubą teigiamą elektros krūvį turintys kalcio jonai ypač tvirtai, tarsi cementas, sujungia neigiamus fosfolipidus. Vienvalenčiai jonai to negali padaryti [3]. Todėl EMS, pakeičianti kalcio jonus vienvalenčiais kalio jonais, susilpnina membraną ir padeda jai tarsi suplyšti ir atsirasti skylėms. Pro tokią membraną lengva ištekėti jonams

Membranos pratekėjimas gali paaiškinti beveik visus EMS neigiamus reiškinius, įskaitant sukeliamus mobiliųjų telefonų ir jų bazinių stočių. Žmonių nuolatinis veikimas EMS prieš jų valią net vadinamas kriminaliniu aktu (4 pav.).

Paminėsime tik keletą EMS sukeltų reiškinių. Mobilių telefonų EMS gali sugadinti DNR. Lai ir Singh [4] tai pirmieji įrodė žiurkių smegenų ląstelėms. Nuo to laiko rezultatus patvirtino daugelis tyrėjų. Didžiausią studiją atliko daugelis Europos šalių laboratorijų pagal Reflex projektą [5], globojamą Europos Komisijos. Jie įrodė, kad mobilūs telefonai sukelia žmogaus ir gyvulių ląstelių DNR trūkius. Pakenkimas priklauso nuo kalbėjimo telefonu trukmės.
Dėl didelio DNR molekulių stabilumo mažai tikėtina, kad jas sutraukytų silpna elektromagnetinė spinduliuotė. Tikimiausias mechanizmas yra fermentų ištekėjimas pro spinduliuotės pažeistas lizosomų membranas. Jei panašūs DNR pažeidimai atsitinka visame organizme, galima tikėtis vyrų vaisingumo sumažėjimo dėl spermos DNR pakenkimo, padidėjusios vėžio rizikos dėl kitų ląstelių DNR pakenkimo ir genetinių mutacijų, kurios pasireikš palikuonims.
Keletas tyrimų parodė, kad telefono naudojimas keletą valandų per dieną žymiai sumažina vyrų spermos judrumą, gyvybingumą ir kiekį [6,7].

 Japonai paskelbė, kad dėl to sparčiai mažėja gimimų skaičius (5 pav.).

5 pav. Sparčiai mažėja gimimų skaičius Japonijoje

Todėl patartina mobiliais telefonais naudotis kuo mažiau, priešingai nei ragina mūsų mobiliųjų telefonų tinklų reklama. Mobiliųjų telefonų bazinės stotys veikia žmones silpniau, nes jos yra toliau nutolusios. Tačiau net už kelių šimtų metrų nuo stoties EMS gali sukelti biologinius efektus, nes iš jų EMS žmones veikia nuolat. Tačiau antenas kabina net vaikų aikštelėse (6 pav.).

6 pav. Antenos vaikų žaidimų aikštelėje

Spartus alerginių susirgimų didėjimas visose šalyse taipogi gali būti susijęs su didėjančia EMS tarša. Didėjant ląstelių membranų pralaidumui didėja įsiskverbimas pašalinių cheminių molekulių ir alergenų, kurios įjautrina organizmą.
Barjerai tarp ląstelių yra užpildyti nepralaidžiaiomis medžiagomis, kurios neleidžia prasiskverbti nereikalingoms molekulėms. Pavyzdys yra barjeras tarp kraujo ir smegenų, neleidžiantis cirkuliuojančioms kraujotakoje pašalinėms medžiagoms patekti į smegenis. Mobilių telefonų EMS gali padidinti šio barjero pralaidumą dėl kalcio nutėkėjimo net tokioms didelėms molekulėms, kaip proteino albumino ir sunaikinti neuronus [8].
Svarbiausią kalcio vaidmenį valdant membranų stiprumą parodė Chu [9]. Kūne mes turime daug sandarių sandūrų barjerų. Visi mūsų kūno paviršiai yra apsaugoti ląstelių su sandarių sandūrų barjerais: nosies gleivinės [10], plaučių [11] ir žarnų sieneles [12]. Elektromagnetiškai padidintas bet kurio iš šių barjerų pralaidumas pagreitina pašalinių medžiagų patekimą į kūną, įskaitant alergenus, toksinus ir kancerogenines medžiagas.
Elektromagnetiškai padidintas mūsų kūno paviršių barjerų pralaidumas gali paaiškinti, kaip didėjanti EMS tarša gali būti atsakinga už didėjantį žmonių jautrį įvairioms alergijoms, chemikalams, astmą, odos išbėrimus ar vėžį. Be to, žarnų pralaidumas susijęs su diabetu, skleroze ir daugeliu kitų ligų [12]. Jų bauginantis sąrašas rodo būtinybę mažinti žmonių poveikį nejonizuojančia silpna EMS.
Elektrojautrumas yra daugelio nemalonių simptomų atsiradimas žmonėms dėl silpnos nejonizuojančios EMS. Ne visi žmonės yra elektrojautrūs, bet yra tokių, kurie gali pasakyti, ar spinduliuojantis elektromagnetines bangas įrenginys yra išjungtas ar įjungtas. Kiti yra nuolat veikiami elektromagnetinių laukų ir yra elektrojautrūs, bet nežino dėl ko atsiradę ligų simptomai.
Kodėl kai kurie žmonės yra ypatingai jautrūs elektromagnetinei spinduliuotei nėra visiškai aišku, bet pastebėta, kad tokių žmonių yra didelis odos elektrinis laidumas [13]. Jų jautrį EMS galima paaiškinti mažu kalcio ir/ar magnio kiekiu kraujuje. Dėl to yra mažas šių jonų kiekis ląstelių membranose ir mažiau šių jonų reikia išsiurbti EMS, kad atsirastų biologiniai efektai. EMS sukelti simptomai, kuriais skundžiasi jautrūs žmonės (įskaitant dilgsėjimą, tirpulį, deginimo jausmus, nuovargį, širdies aritmiją bei skrandžio ir žarnyno problemas) yra labai panašūs į sukeltus mažo kalcio ir magnio kiekio kraujuje. Tai rodo, kad šių reiškinių priežastis gali būti ta pati – nepakankamas dvivalenčių jonų kiekis ląstelių membranose. Dėl to membranose atsiranda skylės, pro kurias teka molekulės. Mažas kalcio kiekis didina nervų ląstelių jaudrumą [14], kuris gali būti atsakingas už elektrojautrių žmonių neurologinies ligas.
Net žmonėms, nekenčiantiems dėl jautrio EMS, mobilių telefonų ir jų bazinių stočių spinduliuotė keičia smegenų funkcijas. Jie sunkiau atlieka įvairias užduotis [15]. Tarp kenksmingų efektų yra nesugebėjimas saugiai vairuoti automobilį. Pagal Didžiosios Britanijos Karališkosios Draugijos pranešimą, kalbant mobiliuoju telefonu avarijos tikimybė padidėja keturis kartus nepriklausomai nuo to, ar naudojamės laisvų rankų įranga. Tai galima paaiškinti neuronų membranų pratekėjimu. Signalų perdavimas nuo vieno neurono kitam yra susijęs su kalcio jonų perdavimu pro membranas į pagrindinę ląstelės dalį. Taip paleidžiamas cheminių neurosiuntėjų išskyrimas, kurie neša signalus kitiems neuronams per sinapses. Elektromagnetiškai indukuotas membranų pratekėjimas generuoja melagingus nervų impulsus, kurių neturi būti. Beason ir Semm [16] nustatė, kad mobilaus telefono signalai 3,5 kartų padidina paukščių neuronų sužadinimo greitį. Jei tai būtų žmonės, jiems atsirastų atsitiktinės mintys, protinis neaiškumas, nesugebėjimas susikoncentruoti, negebėjimas atlikti sudėtingas užduotis.
Pataraisiais metais 6000 proc. padidėjo autizmo atvejų. Laikas autampa su mobilių ryšių ir mikrobanginių krosnelių paplitimu. Tai galima paaiškinti EMS sukeltu ląstelių membranų pralaidumu, dėl kurio atsiranda smegenų hiperaktyvumas. Naujagimio vaiko smegenys yra tarsi tuščias indas, kuris dar turi prisipildyti neuronų ryšių ir informacijos [17]. Smegenų neuronai kuria be galo didelį naujų ryšių tinklą, kuris kaupia reikalingą informaciją ir kuria vaiko psichiką. Elektromagnetinė spinduliuotė šiuo periodu generuoja atsitiktinius ryšius tarp neuronų, kurie išliks, nors ir bus nereikalingi. Todėl atsiranda vaikų autizmas [18], jie sunkiau socialiai bendrauja. Tokie vaikai nebūtinai yra neprotingi, jie gali turėti daugiau smegenų ląstelių už kitus, kai kurie gali būti eruditai.
Žmogaus kūnas per milijonus metų yra prisitaikęs aptikti nejonizuojančią žaibų ir kitokią EMS ir sušvelninti jos pasekmes. Ir žinome, kaip jis ginasi nuo jos. Jonų siurbliai gyvose ląstelių membranose palaiko labai mažą laisvojo kalcio kiekį. Normaliomis sąlygomis kalcio jonų įėjimas gerai reguliuojamas ir maži jų kiekio pokyčiai vaidina gyvybinį vaidmenį valdant daugelį medžiagų apykaitos aprocesų. Šie procesai gali sutrikti, jeigu EMS sukeltas membranos pralaidumas leis patekti pertekliniam kalciui į ląsteles, tiek iš išorės, tiek ir iš vidinių sankaupų. Kad kompensuotų perteklinį kalcį, įsijungia mechanizmas, kuris perteklinį kalcį išstumia iš ląstelių. Tačiau ilgai veikianti EMS nuvargina šį mechanizmą, be to, jo galimybės yra ribotos.
Kalcio tekėjimas pro sužalotas membranas į ląsteles aktyvuoja enzimą ornitino dekarboksilazę. Šis enzimas gamina chemikalus, vadinamus poliamidais, kurie saugo DNR ir kitas nukleino rūgštis, reikalingas proteinų sintezei. Organizmas, atsakydamas į EMS poveikį, gamina šilumos šoko proteinus. Dabar žinoma DNR seka, kuri jaučia spinduliuotę. Šių šilumos šoko proteinų paskirtis yra jungtis su gyvybiniais enzimais, apgaubti juos ir saugoti nuo pažeidimų. Tačiau tai neleidžia jiems normaliai veikti. Ir šį apsaugos mechanizmą sukelia EMS. Taigi šis mechanizmas yra užprogramuotas neįsijungti tol, kol ląstelės pažeidžiamos iki neleistino lygio. Todėl šis mechanizmas leidžia EMS pažeisti ląsteles iki tam tikro lygio ir atsirasti simptomams, kol jis įsijungia. Todėl jautresni EMS žmonės gali jausti tuos simptomus, kaip galvos skausmą ar svaigulį nuo EMS, sklindančios iš telefono bazinių stočių antenų ar pačių telefonų.
Šis apsaugos mechanizmas išsivystė gyvų organizmų apsaugai nuo silpnos gamtinės EMS, pavyzdžiui, skleidžiamos žaibų. Tačiau jis buvo „sukurtas“ tik trumpai apsaugai, kadangi jis sutrikdo normalų metabolizmą ir naudoja pernelyg daug organizmo energijos išteklių. Kai kurie nuvargina organizmą. Kai kurie alina imuninę sistemą ir daro mus mažiau atsparius ligoms ir net vėžiui. Mūsų organizmas pastoviai stengiasi, kad energijos ištekliai būtų geriausiai naudojami. Pavyzdžiui, naktį jie naudojami sukauptų pažeidimų ir imuninės sistemos atitaisymui. EMS dieną ir naktį iš telefono bazinių stočių, radijo ir televizijos antenų veikia mus, neleisdama organizmui atkurti imuninės sistemos. Ilgainiui tai sukelia nuolatinį nuovargį, rimtus imuninės sistemos sutrikimus, dėl kurių atsiranda įvairios ligos, įskaitant neurologines ir vėžį [16].
Lietuvoje ir pasaulyje sparčiai plinta bevielis internetas. Visą informaciją neša impulsų pavidalo mikrobangos, panašiai kaip ir mobiliųjų telefonų. Yra vis daugiau duomenų, kad nuolatinė bevielio interneto ir mobiliųjų telefonų tinklų antenų EMS sukelia panašius reiškinius žmonėms, o ypač vaikams.
Kodėl EMS ne visus veikia vienodai? Tai normalus biologinis nepastovumas. Juk ne visi rūkoriai miršta nuo vėžio. Rūkymas tik padidina vėžio riziką. Panašiai ne visus veikia ir nejonizuojančioji EMS. Tam gali turėti įtakos daug veiksnių. Kai kurių žmonių kraujuje gali būti daugiau kalcio, kuris stabilizuoja ląstelių membranas. Kiti gali turėti stipresnius natūralius apsaugos mechanizmus arba jie įsijungia esant skirtingam kalcio kiekiui. Kitų žmonių apsaugos mechanizmas gali būti jau susilpnėjęs dėl ligų arba ilgo EMS poveikio. Kiti gal jau kenčia nuo įvairių simptomų, bet jų dėl nežinojimo nesieja su EMS poveikiu.

Net jeigu jūs nejaučiate jokių EMS poveikio simptomų, nusiraminimui nėra pagrindo. Didėjant EMS taršai pasaulyje ir Lietuvoje, mes vis daugiau esame veikiami elektromagnetinių laukų ir mūsų kūnams vis sunkiau ir sunkiau su ja susidoroti. Daugeliu aspektų EMS poveikio ir pirmalaikio senėjimo reiškiniai yra panašūs.
Tad ką daryti? Nedaugelis žmonių norėtų atsisakyti mobilių telefonų ar skaitmeninės televizijos. Bet dėl savo asmeninio saugumo, kalbėkite rečiau ir trumpiau, kad organizmas spėtų atstatyti savo natūralias funkcijas. Bendraukite dažniau žinutėmis nei balsu, venkite telefonu naudotis internetu. Tačiau gyvenantys arti bazinių stočių ar televizijos bei radijo stočių pasirinkimo neturi. Mobiliųjų telefonų antenos be jokios atsakomybės kabinamos net vaikų žaidimo aikštelėse (7 pav.). Jų EMS žaloja vaikus. Kabelinis internetas yra saugesnis, greitesnis ir patikimesnis. Saugus yra ir laidinis telefonas.

7 pav. Dublino prekybos centras

 Labai dažnai matome gyvenvietėse mobiliųjų tinklų antenas ant vandens bokštų. Dar prieš dešimt metų Goldsworthy A. ir kt. [19] nustatė, kad EMS vandenį padaro biologiškai aktyviu, kuris keletą dienų taipogi gali kenkti žmonių sveikatai panašiai, kaip ir spinduliuotė, sklindanti iš antenų.
Tokiu būdu elektromagnetinės spinduliuotės problema yra daug rimtesnė [20-24], nei daugelis žmonių iki šiol įsivaizdavo. Mobilieji telefonai ne mobilesni už batus, todėl ir plinta kaip batai, jais dabar naudojasi apie pusė pasaulio žmonių. Todėl pasaulyje plintantis genetinis pakenkimas grąsina visai žmonijos rūšiai. Kaip mobilūs telefonai žaloja sveikatą skaitykite (http://www.psrast.org/mobileng/mobilstarteng.htm). Europos, Amerikos ir Azijos šalyse kyla galinga gydytojų protesto banga (žiūr.http://www.next-up.org/newsoftheworld/, raginanti mobiliųjų telefonų ir bevielio interneto tinklus mažinti leistiną elektromagnetinės spinduliuotės normą gyvenamoje aplinkoje iki 0,1 mkW/cm2 (Lietuvoje ji yra 10 mkW/cm2) (8 pav.).

Tačiau Lietuvos gydytojai tyli ar net klaidina žmones. Net japonai griauna netinkamose vietose pastatytus mobiliųjų ryšių antenų bokštus (9 pav). Dalį pastarųjų mokslinių tyrimų rezultatų žingeidus skaitytojas gali rasti specialiai cituojamoje literatūroje.

9 pav. Japonai griauna antenų bokštą

Literatūra:
[1]. Bawin S.M. ir kt.(1975), Effects of modulated VHF fields on the central nervous system. Ann. NY Acad. Sci. 247, 74-81.
[2]. Blackman C.F. ir kt. (1982), Effects of ELF fields on calcium-ion efflux from brain tissue in vitro. Radiation Research 92, 510-520.
[3]. Ha B-Y (2001), Stabilization and destabilization of cell membranes by multivalent ions. Phys. Rev. E 64, 051902 .
[4]. Lai H., Singh N.P. (1995), Acute low-intensity microwave exposure increases DNA single-strand breaks in rat brain cells. Bioelectromagnetics 16, 207-210.
[5]. Reflex Report (2004), http://tinyurl.com/cf3q4.
[6]. Agarwal A. ir kt. (2006), Relationship between cell phone use and human fertility. Fertility and Sterility 86 (3) Suppl. 1 S283. (http://tinyurl.com/28rm6n).
[7]. Agarwal A. ir kt. (2007), Effect of cell phone usage on semen analysis in men attending infertility clinic. Fertility and Sterility. (doi:10.1016/j.fertnstert.2007.01.166).
[8]. Salford L.G. ir kt. (2003). Nerve cell damage in mammalian brain after exposure to microwaves from GSM mobile phones. Environmental Health Perspectives 111, 881-883.
[9]. Chu Q. ir kt. J (2001), EGTA enhancement of adenovirus-mediated gene transfer to mouse tracheal epithelium in vivo. Human Gene Therapy 12, 455-467.
[10]. Hussar P. ir kt. (1997), Regional differences in synaptogenesis in human cerebral cortex. J. Comparative Neurology 387, 167-178.
[11]. Weiss D.J. ir kt. (2003), Transient increase in lung epithelial tight junction permeability. Molecular Therapy 8, 927-935.
[12]. Arrieta M.C. ir kt. (2006), Alterations in intestinal permeability. Gut 55, 1512-1520.
[13]. Eltiti S. ir kt. (2007), Does short-term exposure to mobile phone base station signals increase symptoms in individuals who report sensitivity to electromagnetic fields? http://tinyurl.com/39ddyv cell_phone_and_cell.doc 17.
[14]. Matthews E.K. (1986), Calcium and membrane permeability. British Medical Bulletin 42, 391-397.
[15]. Abdel-Rassoul G. ir kt. (2007), Neurobehavioral effects among inhabitants around mobile phone base stations. Neurotoxicology 28, 43-440.
[16]. Beason R.C. (2002), Responses of neurons to an amplitude modulated microwave stimulus. Neuroscience Letters 333, 175-178.
[17]. Hawley T. (2000), How early experiences affect brain development. http://tinyurl.com/5u23ae.
[18]. Hill E.L (2003), Understanding autism: insights from mind and brain. Phil. Trans. R. Soc. Lond. B 358, 281-289.
[19]. Goldsworthy A. ir kt. (1999), Biological effects of physically conditioned water. Water Research 33, 1618-1626.
[20]. Anderson L.E. (2007), Extremely Low Frequency Electromagnetic Fields: the Question of Cancer. Battelle Press, Columbus, Ohio, pp 189-208.
[21]. Blank M., Goodman R. (2000), Stimulation of stress response by low frequency electromagnetic fields: possibility of direct interaction with DNA. IEEE Trans. Plasma Sci. 28, 168-172.
[22]. Diem E. ir kt. (2005), Non-thermal DNA breakage by mobile phone radiation in human fibroblasts. Mutation Research/Genetic Toxicology and Environmental Mutagenesis 583, 178-183.
[22]. Fejes I. ir kt. (2005), Is there a relationship between cell phone use and semen quality? Arch. Andrology 51, 385- 393.
[24]. Lew V.L. ir kt. (1988), Mechanism of spontaneous inside-out vesiculation of red cell membranes. J. Cell. Biol. 106, 1893-1901.

Elektromagnetinė spinduliuotė, sklindanti iš mobilių telefonų ir jų bazinių stočių, ardo ląstelių DNR ir sukelia žmonėms padidėjusią vėžio riziką ir įvairias nervų ligas [1]. Pažiūrėkime, ką apie tai rašo pasaulio mokslinė spauda. Pitsburgo Universiteto Vėžio instituto direktorius Ronald Herberman 2008 m. įspėjo, kad mobilių telefonų spinduliuotės poveikis yra didesnis nei iki šiol buvo manyta. Jis patarė pažaboti mobilių telefonų naudojimą [2].

Mobilūs telefonai yra santykinai nauja technologija. Kadangi vėžys išsivysto per 10-20 metų, dar prireiks laiko, kol mokslininkai galutinai įrodys, ar ir kaip greitai šie telefonai sukelia vėžį. Tačiau nauji tyrimai verčia susirūpinti. Jie rodo, kad telefonų spinduliuotė žaloja spermą ir mažina vaisingumą [3]. Todėl dr. John Aitken iš Australijos Newcastle universiteto rekomenduoja vyrams nenešioti mobilaus telefono kelnių kišenėse ir aplamai žemiau diržo.

Ką tyrimai rodo apie mobilių telefonų ir vėžio ryšį?

Lennart Hardell su kolegomis 2007 m. paskelbė 18 tyrimų JAV, Švedijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Japonijoje medžiagą apie mobilių telefonų sukeltus smegenų auglius ir nustatė, kad asmenys, naudoję daugiau nei 10 metų mobilius telefonus "turi padidėjusios akustinės neuromos ir gliomos rizikos požymius" [4]. Glioma yra būdingiausia smegenų vėžio rūšis, o akustinė neuroma yra nepiktybinis klausos nervo auglys, kuris sukelia apkurtimą.

Tai kodėl telekomunikacijų bendrovės atkakliai tvirtina, kad mobilūs telefonai yra saugūs? Šios bendrovės remiasi tyrimais, kuriuos pačios finansuoja ir kurių tikslas yra sukurti tokį vaizdą, kad jų verslas klestėtų. Geriausias pavyzdys yra mobilių telefonų bendrovių finansuotas Schuz ir kolegų iš Danijos Vėžio Draugijos ir Tarptautinio Epidemiologijos Instituto tyrimas [5]. Tyrime dalyvavo 420 tūkst. danų, kurie pradėjo naudoti mobilius telefonus tarp 1982 ir 1995 metų ir tęsė iki 2002 metų. Tyrimo tikslas buvo nustatyti, ar jiems buvo nustatytas smegenų vėžys. Nors tyrimas atrodo įspūdingas, tarsi apimantis 21 metus, tačiau didžioji dauguma tyrime dalyvavusių mobilius telefonus naudojo tik 8,5 metų ir tik 3% juos naudojo 15 ar daugiau metų. Todėl šis išgarsintas tyrimas neįvertino mobilių telefonų sukeltų vėžio auglių žmonėms, ilgai naudojusiems šiuos telefonus. Be to, didžiausi mobilių telefonų naudotojai - korporacijų tarnautojai - nebuvo įtraukti į tyrimus. Tyrimas padarė išvada, kad naudojant mobilius telefonus daugiau nei 10 metų smegenų vėžys neišsivysto. Tačiau 1980 - 1990 metų dešimtmetyje mobiliuosius telefonus naudojo daug mažiau nei šiandien.

Nauji tyrimai rodo didesnę riziką

Australų neurochirurgas Vini Khurana kartu su Lennart Hardell ir kitais mokslininkais 2009 metais išanalizavo 11 tyrimų rezultatus, paskelbtus moksliniuose žurnaluose apie ilgalaikio mobilių telefonų naudojimo įtaką smegenų augliams. Autoriai padarė išvadą, kad naudojant mobilius telefonus 10 ar daugiau metų “dvigubai padidėja rizika išsivystyti smegenų augliams” [6].

Pusė rezultatų buvo paimti iš tarptautinio 13 šalių Interphone projekto, siekusio išaiškinti mobilių telefonų sukeltą vėžio riziką. JAV nedalyvavo šiame projekte. Interphone tyrimuose mobilaus telefono naudojimas buvo apibrėžtas kaip kartą per savaitę mažiausiai 6 mėnesius, o ilgalaikis naudojimas mažiausiai kartą per savaitę ne mažiau kaip 6 metus. Interphone projektą finansavo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Europos Komisija ir mobilių telefonų kompanijos. Projektas tęsėsi daugiau nei 10 metų ir kainavo 24 milijonus dolerių. Rezultatus buvo tikimasi paskelbti 2003 ir 2006 metais, bet vis atidėliota dėl nesutarimo, kaip vertinti tyrimų rezultatus, projekto vadovų kaitos ir kitų priežasčių.

Nepaisant to, dalyvavusios projekte Švedija, Danija, Prancūzija ir Izraelis paskelbė savų tyrimų rezultatus. Pavyzdžiui, Dr. Siegal Sadetzki su kolegomis iš Tel Avivo universiteto įrodė mobilių telefonų sukeliamus smegenų auglius [7]. Kitas Hebrajų universiteto tyrimas įrodė staigų paausinės seilių liaukos vėžio augimą nuo 1980 iki 2002 metų [8]. Tačiau Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija neseniai išplatino informacinį pranešimą žiniasklaidai, kad „Interphone tyrimas atskleidė, jog mobilių telefonų naudojimas nedidina rizikos susirgti vėžiu“. Tačiau Interphone tyrimo išvados yra priešingos - mobilių telefonų naudojimas didina riziką susirgti vėžiu. Atrodo, kad nepriklausomų mokslininkų ir telekomunikacijos bendrovių užsakymu atliekami tyrimai primena paveiksle pavaizduotą virvės tampymą.

Rizika vaikams

2008 m. paskelbti tyrimai [9] atskleidė, kad vaikų iki 8 metų smegenys dvigubai daugiau sugeria mobilių telefonų spinduliuotės nei suaugusiųjų smegenys. Paveiksle pavaizduota, kaip giliai spinduliuotė iš mobilaus telefono įsiskverbia į vaiko ir suaugusio žmogaus smegenis. Interphone projektas nesigilino, ar mobilius telefonus pradėjo naudoti vaikystėje ar suaugę, bet švedas Lennart Hardell tyrė vaikystėje naudotų mobilių telefonų poveikį. Jis rado, kad žmonėms, kurie pradėjo naudoti mobilius ir belaidžius telefonus nesulaukę 20 metų, išsivystyti smegenų augliams yra didesnė rizika

nei suaugusiems [10]. Bevieliai telefonai nuolatos spinduliuoja šimtus milivatų ir jų naudojimas turėtų būti ribojamas. Panašiai spinduliuoja mikrobangas ir bevielis internetas. Nėščios moterys ir vaikai turėtų riboti naudojimąsi jais.

Nors dauguma tyrimų akcentuoja mobilių telefonų spinduliuotės sukeliamus smegenų auglius, bet danų atlikti 13159 vaikų iki 7 metų tyrimai rodo, kad mobilių telefonų spinduliuotė keičia ir vaikų elgesį [11]. Motinų, kurios nėštumo metu naudojosi mobiliais telefonais, vaikai yra hiperaktyvūs arba turi emocinių ar elgesio problemų.

Atsargumo priemonės

Nors mobilių telefonų spinduliuotė kelia pavojų sveikatai, bet žmonės nenustos kalbėti jais. Tačiau galima patarti imtis atsargumo priemonių:

• Ribokite pokalbių skaičių ir laiką.
• Naudokite laisvų rankų įrangą arba laikykite telefoną toliau nuo ausies.
• Kalbant keiskite galvos puses, prie kurių yra telefonas.
• Ribokite pokalbius kaimo vietovėse toli nuo bazinių stočių, nes tada telefonas spinduliuoja didesnės galios signalus.
• Geriau siųskite žinutes nei kalbėkite ir niekada vairuojant.
• Ribokite vaikų pokalbius mobiliais telefonais.

Mobilieji telefonai spinduliuoja elektromagnetines bangas visada, kai yra įjungti - net kai jais nekalbate (tačiau pokalbių metu spinduliuoja daugiau). Todėl nepatartina nešioti mobilų telefoną kišenėje ar ant diržo. Reiktų jį laikyti toliau nuo kūno. Jei norite jį nešioti kišenėje, išjunkite jį kol prireiks. Nelaikykite telefono miegant po pagalve.

Baigiant galima pasakyti, kad trumpalaikis naudojimasis mobiliu telefonu vargu ar sukels smegenų auglius ar vėžį. Tačiau didėjantis tyrimų skaičius neabejotinai rodo, kad smegenų augliai dažnesni toje galvos pusėje, kurioje esame įpratę laikyti mobilų telefoną, ypač tiems, kurie juo naudojasi daugiai nei 10 metų. Daugumoje ankstesnių tyrimų žmonės retai naudojosi mobiliu telefonu, todėl jų rezultatai yra neadekvatūs saugumo išvadoms padaryti. Dažno telefonų naudojimo šiais laikais įtaka smegenų augliams gali būti daug blogesnė. Žemiau cituojamuose straipsniuose rašoma, kad mokslininkas, kuris laiko mobilaus ar bevielio telefono ir interneto spinduliuotę saugia, yra arba korumpuotas, arba nekompetentingas. Mokslininkų nuomonę apie tai patys galite sužinoti iš jų tyrimų:

1. Mobilūs telefonai ir sveikata. Mokslas ir gyvenimas, 2010 m. Nr. 2-3.

2. http://www.upci.upmc.edu/news/pdf/The-Case-for-Precaution-in-Cell-Phone-Use.pdf

3. http://www.plosone.org/article/info%3Adoi%2F10.1371%2Fjournal.pone.0006446 (2009).

4. L. Hardell et all. Long-term use of cellular phones and brain tumours. Occupational and Environmental Medicine 64(9), 626 (2007).

5. J. Schuz et all. Cellular telephone use and cancer risk. J. Nat. Cancer Inst. 98, 1707 (2006).

6. V.G. Khurana et all. Cell phones and brain tumors. Surgical Neurology 72(3), 205 (2009).

7. S. Sadetzki et all. Cellular phone use and risk of benign and malignant parotid gland tumors. Amer. J. Epidemiology 167, 457 (2008).

8. D. Evan. Israeli study sees link between oral cancer and cell phones. http://www.haaretz.com/hasen/spages/1100570.html (2009).

9. J. Wiart et all. Analysis of RF exposure in the head tissues of children and adults. Physics in Medicine and Biology 53(13), 3681 (2008).

10. L. Hardell et all. Epidemiological evidence for an association between use of wireless phones an tumor diseases. Pathophysiology 16 (2-3), 113 (2009).

11. H.A. Divan et all. Prenatal and Postnatal Exposure to Cell Phone Use and Behavioral Problems in Children. Epidemiology 19(4), 523 (2008).

Ramūnas Bogdanas neseniai rašė, jog žmonės yra seniai suvokę, kad negalime būti kiaurai permatomi lyg tušti buteliai. Yra erdvės, kurių pažeisti negalima. Kiekvienas mūsų turime savo pasaulį, o jame yra draustiniai, po kuriuos kitiems vaikščioti nevalia. Asmeninė erdvė yra šventa tiems, kam šventa teisė būti laisvam. Būsime laisvi tol, kol gerbsime kitų laisvę.

Nei skambučių registracijos, nei telefono sąskaitos nerodo jokių pėdsakų apie slapta perduotus duomenis.  T.Bauras

Deja, tos pagarbos laisvei tiek pasaulyje, tiek mūsų šalyje yra vis mažiau. Ir ne dėl to, kad egzistuoja specialiosios tarnybos, kurių pareiga yra palaikyti visuomenėje tvarką ir sekti įtartinus asmenis. Žiniasklaidoje dažnai nuskamba pikantiški fotografų išsišokimai, kai jie teleobjektyvu įsisiurbia į žymių žmonių asmeninę erdvę ar net į mobilaus telefono ekraną. Tačiau tai tik žaidimai lyginant su tuo, ką su mūsų asmenine erdve ir laisve daro mobilieji telefonai.

Kaip praneša žurnalas "Newsweek" (2009 m. birželio 6 d), jūsų mobilus telefonas nuo šiolei gali būti jūsų seklys. Sukurtos "telefonų-šnipų" programos dabar gali perduoti kalbėjimo telefonu pasiklausymo programą bet kuriam mobiliam telefonui. Programa yra nebrangi ir ją instaliuoti nereikia didelių gebėjimų. Tas trunka tiek pat laiko, kiek instaliuoti naują skambučio signalą.

Ši naujos kartos telefonų-šnipų programa plačiai platinama ir ji suteikia stulbinančią galią. Programa gali tyliai įjungti mikrofoną net tada, kai niekas neskambina,

leidžiant šnipui klausytis balsų kambaryje bet kuriame pasaulio taške. Šie šnipai labai išmintingi.

Nei skambučių registracijos, nei telefono sąskaitos nerodo jokių pėdsakų apie slapta perduotus duomenis.

Daugiau nei 200 įmonių pasaulyje pardavinėja telefonų-šnipų programas internetu. Jų kaina yra nuo 50 iki 300 JAV dolerių. Kai kurie ekspertai - privatūs sekliai ir sekimo firmų konsultantai, kompiuterių apsaugos ir telekomunikacijų specialistai - tvirtina, kad įspūdingas skaičius žmonių pasaulyje jau nešiojasi mobilius šnipus, kuriais jie buvo sukompromituoti, dažniausiai žmonos, meilužiai, bendradarbiai ar valdininkai.

Tokiam sekimui nereikia prokuroro ar teismo leidimo. Privačios seklių firmos Milane vadovas Maxas Maiellaro tvirtina, kad apie 3 procentai mobilių telefonų Prancūzijoje ir Vokietijoje yra sekami, o Graikijoje, Italijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje - apie 5 procentai.

Masačiūzeto telefonų-šnipų ekspertas Jamesas Atkinsonas mano, kad Jungtinėse Amerikos valstijose taipogi yra apie 3 procentai sekamų telefonų. Šie skaičiai neįskaito vyriausybinių šnipinėjimų. Net jei šie skaičiai ir būtų netikslūs, akivaizdu, jog daug piliečių pažeidžia pasiklausymo telefonų pokalbių įstatymus.

Telefoniniai šnipai ypač mėgsta madingus telefonus, kadangi jie turi pakankamą informacijos apdorojimo galią. Plintantys GSM tinklai yra labiau pažeidžiami nei kitos technologijos. Anot vieno tokios programos italo anoniminio autoriaus, ši šnipinėjimo technologija buvo sukurta įstatymo saugotojams. Šnipinėjimo programa seka tekstinę žinutę ir automatiškai instaliuojasi į sekamo asmens telefoną skaitant žinutę. Blogiausia, kad programa gali rasti kelią ir į nusikaltėlių rankas.

Gyvename vis modernėjančiame pasaulyje, kuriame elektromagnetiniai laukai, sklindantys iš buitinių elektros prietaisų, elektros perdavimo linijų, radijo ir televizijos stočių, radarų ir ypač iš mobiliųjų telefonų, nuolat veikia žmogų, sukelia įvairias ligas, net vėžį. Apie tai žiniasklaidoje vis dažniau pasirodo įvairių pranešimų. Visai nesvarbu, iš kur sklinda elektromagnetiniai laukai: jei galia ir dažnis yra tokie patys – tai ir jų poveikis yra toks pats! O tas poveikis yra gerai ištirtas. Todėl panagrinėkime šį klausimą iš esmės.

Mokslinėje literatūroje yra neginčijamų faktų apie žalingą biologinį elektromagnetinių laukų poveikį. Pripažinta, kad jie sukelia neurasteniją, galvos skausmus, nerimą, impotenciją, kad policininkai, naudojantys greičio kontrolės radarus, dažniau patiria infarktus. Bet žmonės su kai kuriomis ligomis jau susitaikė, neurastenija ir depresija kai kuriose šalyse jau nelaikomos ligomis.

Dar graikų gydytojas Hipokratas (460–377 m. prieš Kristų) pastebėjo koreliaciją tarp ligų ir atmosferinių reiškinių. Atmosferos elektromagnetiniai laukai kinta pagal Saulės aktyvumo ciklą, taip pat per metus ir per parą. Dabar gerai žinoma, kad per didžiausią Saulės aktyvumą difterijos bakterijos tampa mažiau toksiškos, kinta net vandens struktūra, o kraujas daugiau nei dukart greičiau kreša. Jame sumažėja leukocitų ir padidėja limfocitų. Seniai pastebėtas įvairių epidemijų (gripo, difterijos ir kt.) ryšys su Saulės aktyvumo cikliškumu. Susirgimų meningitu, taip pat širdies ir kraujagyslių ligų dažnis atitinka Saulės aktyvumo ciklą.

Ką gi sukelia Saulės aktyvumo padidėjimas? Iš Saulės išsiveržę milijonai tonų elektringųjų dalelių pasiekia Žemės atmosferą, jonizuoja jos atomus ir padidina Žemės magnetinį lauką. Ištyrus dešimtis tūkstančių atvejų nustatytas geras nervinių ir psichinių susirgimų ryšys su atmosferos magnetinėmis audromis. Žemės magnetinio lauko pulsacijų dažniai sutampa su galvos smegenų elektrinio aktyvumo dažniais, todėl trikdo žmonių sveikatą ir elgesį.

Žemės atmosferoje nuolat veikia galingas elektros generatorius, kuris per giedrą prie Žemės paviršiaus sukuria 130 V/m2 nuolatinį elektros lauką. Elektros išlydžiai atmosferoje kuria kintamus įvairaus dažnio elektromagnetinius laukus. Šie laukai veikia žmones, nes jie sudaryti iš elektringųjų dalelių – polinių molekulių, jonų, elektronų. Pagrindinis poveikio mechanizmas yra elektrinė poliarizacija, o jos pasekmės žmonėms seniai ištirtos. Elektromagnetiniai laukai veikia mūsų skonio, uoslės, klausos, lytėjimo organus ir nervų sistemą. Jie keičia kraujo krešėjimą, pulsą, kraujospūdį, širdies darbą ir reakcijos trukmę. Žmogus per milijonus metų yra prisitaikęs prie šių gamtos reiškinių. Sukūrus pirmuosius dirbtinio magnetinio ir elektrinio laukų šaltinius, šie laukai pradėti taikyti žmonėms gydyti. Pasaulyje paplito mesmerizmu vadinamas pseudogydymas.

Dabar dešimtys tūkstančių dirbtinių elektros šaltinių spinduliuoja įvairaus dažnio ir galios elektromagnetines bangas. Kai elektromagnetinių bangų dažnis didelis, jų sukuriamus elektromagnetinius laukus vadiname elektromagnetine spinduliuote. Nuo elektromagnetinės spinduliuotės beveik nėra apsaugos, nes jos nematome ir nejaučiame taip kaip karščio ar šalčio. Informacijai perduoti naudojant vis didesnius dažnius, ypač sparčiai daugėja mikrobangų spinduliuotės šaltinių. Jai sklisti netrukdo debesys, ji prasiskverbia pro drabužius, sienas ir net jonosferą. Mikrobangos sklinda tiesiai antenos nurodyta kryptimi, todėl jas galima nukreipti į norimą erdvės ar Žemės tašką. Visi ryšiai su Žemės palydovais ir kosminiais laivais palaikomi mikrobangomis, jomis perduodama visa informacija (nuotraukos ir kt.) iš erdvėlaivių, jomis jie valdomi, todėl šimtai Žemės palydovų mikrobangomis į Žemę siunčia telekomunikacijų, mokslinių tyrimų ir karinės žvalgybos duomenis bei oro žemėlapius. Mikrobangų informacinė talpa tokia didelė, kad jomis per ryšių palydovus perduodama šimtai tūkstančių telefoninių pokalbių, šimtai televizijos kanalų. Mikrobangų generatoriai generuoja iki dešimčių milijonų vatų galią. Jie yra visų radarų širdis, o radarai – lėktuvų, laivų, oro ir jūrų uostų elektroninės akys, mikrobangomis matančios už šimtų ir tūkstančių kilometrų. Mikrobangomis naudojamės kalbėdami mobiliaisiais telefonais, jas spinduliuoja šių telefonų ir jų korinio ryšio antenos. Šie ir kiti mikrobangų šaltiniai kuria elektromagnetinę taršą, kuri veikia žmones. Tačiau žmogus per evoliuciją neprisitaikė prie šios staiga atsiradusios elektromagnetinės spinduliuotės.

Žmones kartais veikia ir jonizuojančioji elektromagnetinė spinduliuotė (ultravioletiniai, rentgeno ir gama spinduliai). Jos poveikis žmogui yra gerai žinomas. Atomus žmogaus kūno molekulėse laiko labai maža ryšio energija. Todėl radioaktyvi dalelė ar jonizuojančiosios spinduliuotės kvantas, patekęs į žmogaus kūną, tarsi akmuo, mestas į voratinklį, suardo tūkstančius ryšių tarp atomų. Šie atomai vėl susijungia, bet jau ne pagal užkoduotą programą, o atsitiktinai ir gali kurti vėžio ląsteles. Tai vienas iš vėžio ląstelių gamybos mechanizmų. Nedidelis tų ryšių pakitimas naudingą energiją gaminančią HCNO3 biomolekulę gali paversti mirtinu nuodu cianidu (HCN). Ši spinduliuotė gali nužudyti ląsteles arba pažeisti jose užkoduotą informaciją, jų gebą vykdyti baltymų reprodukciją. Būtent informacija, kuri prieš milijonus metų buvo užkoduota gyvose ląstelėse perduoti tęstinumą, yra jautri jonizuojančiajai spinduliuotei. Tačiau kokią žalą gali daryti nejonizuojanti elektromagnetinė mikrobangų ar dar žemesnio dažnio spinduliuotė, kurios kvantų energija yra daug mažesnė nei jonizuojančiosios spinduliuotės? Šios spinduliuotės poveikis žmonėms yra mažiausiai suprantamas. Todėl apie jį ir pakalbėsime.

Veikiant elektromagnetinei spinduliuotei mūsų kūno elektringosios dalelės – elektronai, jonai ir molekulės – pasislenka ar pasisuka viena kitos atžvilgiu, t. y. poliarizuojasi ir sukuria elektros sroves. Elektros srovių stiprumas tuo didesnis, kuo didesnis spinduliuotės dažnis. Veikiant mikrobangų spinduliuotei, elektros srovių stiprumas mūsų organizme dėl didelio dažnio yra milijardus kartų didesnis nei veikiant žemo dažnio elektros laukams. Elektringosios dalelės sudaro kiekvieną mūsų ląstelę. Ląstelė veikia kaip sudėtingas fabrikas, kuriame tos dalelės nuolat juda pagal griežtą tvarką. O elektriniai laukai dėl sukeltų srovių ir poliarizacijos ląstelių daleles verčia judėti pagal laukų dažnį ir kryptį. Jeigu einantį į darbą žmogų policininkai ilgą laiką verstų vaikščioti pirmyn atgal, žmogus niekur nenueitų, sutriktų jo gyvenimas. Taip dėl poliarizacijos elektriniai laukai sutrikdo mūsų organizmą, raumenis, smegenis, širdį ir kitus organus sudarančių ląstelių darbą. Mūsų laboratorija Vilniaus universitete keturis dešimtmečius tiria elektromagnetinės spinduliuotės poliarizacinę sąveiką su įvairiais kūnais. Tad esame gerai susipažinę su šiais reiškiniais. Poliarizacija sutrikdo mikropasaulio dalelių normalią veiklą: dalelės, užuot vykdžiusios savo funkcijas, priverčiamos judėti elektromagnetinio lauko kryptimi ir dažniu.

Didelę dalį mūsų kūno svorio sudaro vanduo. Smegenyse jo yra apie 70–85 proc., kraujyje – apie 93 proc. Vandens yra ne tik visose ląstelėse, bet ir tarp jų. Tačiau vanduo geriausiai sugeria mikrobangų spinduliuotę, nes jo molekulių poliarizacijos dažnis atitinka šios spinduliuotės dažnį. Būtent todėl ši spinduliuotė seniai taikoma poliklinikose: ji prasiskverbia giliai ir sugerta dėl poliarizacijos šildo raumenis, sąnarius ar kaulus. Ja lokaliai kaitinami augliai dėl aukštos temperatūros žūva.

  Ši spinduliuotė naudojama ir mikrobangų krosnelėse: mėsa ar kiti maisto produktai dėl vandens poliarizacijos gerai sugeria mikrobangas, jos kaitina visą tūrį, todėl maistas greit sušyla, iškepa ar išverda. Bet didesnės galios mikrobangos tą patį daro ir gyvam žmogui. Pokario metais, pradėjus plačiai taikyti mikrobangas, buvo pastebėtas jų poveikis žmonėms. Apie tai seniai prirašyta daug mokslinių straipsnių ir net knygų. XX a. šeštajame dešimtmetyje pradėti sistemingi šio poveikio tyrimai atskleidė, kad 10 mW/cm2 (mW – milivatas) ir didesnė mikrobangų spinduliuotė gali pakelti audinių temperatūrą iki 10 laipsnių. Įkaitimo laipsnis priklauso ne tik nuo spinduliuotės galios, bet ir nuo organizmo termoreguliacinių savybių. Todėl įvairūs audiniai, sugėrę tą pačią spinduliuotę, įkaista skirtingai. Iki tam tikros ribos termoreguliacija saugo organizmą nuo perkaitimo, bet viršijus tą ribą organizmas žūva. Triušiui toji riba yra pusketvirto, šuniui tik pustrečio laipsnio. Tik 30 mW/cm2 mikrobangų spinduliuotė peles nužudo per dvi minutes, o iš radijo ir televizijos antenų tiesiai į mūsų langus sklinda kilovatų, iš korinio mobiliojo ryšio antenų – dešimčių vatų galia. Didėjant spinduliuotės dažniui ta riba mažėja, silpnesnė spinduliuotė tiek pat įkaitina organizmą. Poveikis priklauso nuo mikrobangų dažnio dar ir todėl, kad skirtingo dažnio mikrobangos nevienodai įsiskverbia į organizmą. Mažesnio dažnio bangos įsiskverbia giliau, didesnio – mažiau. Dar šeštajame dešimtmetyje, kol nebuvo gerų radarų galios matuoklių, rusų kareiviai radarų spinduliuotės galią matuodavo taip: sugaudavo varną, triušį ar katę, pririšdavo prie karties ir iškeldavo prieš radaro anteną. Pagal tai, po kiek minučių jie nustipdavo, įvertindavo spinduliuotės galią.

Net nedidelės galios mikrobangų spinduliuotė sukelia audinių morfologinius pokyčius. Jautriausi yra nervų audiniai – odos receptoriai ir centrinės nervų sistemos struktūros. Spinduliuotė keičia galvos smegenų ląstelių tarpneuroninius ryšius, nyksta galvos smegenų žievės receptorinis aparatas, dauginasi kitos ląstelės. Jautriausios mikrobangų spinduliuotei yra akys, kiaušidės ir sėklidės, nes jose mažai kraujagyslių ir dėl mažos kraujotakos kraujas jas silpniau vėsina. Septintajame dešimtmetyje, dirbdamas su didelės galios mikrobangų spinduliuote, dažnai grįždavau namo paraudusiomis akimis. Jau 1 mW/cm2 spinduliuotė kai kuriems žmonėms sukelia kataraktą. Ji susijusi su akies lęšiuko biocheminiais pokyčiais: sumažėja askorbo rūgšties ir gliutationo kiekis, kai kurių fermentų aktyvumas, susidaro radikalai, sumažėja akies vidinis slėgis. Net silpna daugkartinė mikrobangų spinduliuotė sukelia degeneratyvinius sėklidžių ląstelių pokyčius, sėklidžių kanalų susiaurėjimą. Šie efektai nėra šiluminės prigimties. Skrandžio kraujotaka irgi silpnesnė, todėl jis ypač jautrus mikrobangų spinduliuotei. Veikiant ja skrandį triušis nugaišdavo trečdaliu greičiau nei veikiant galvą. Gyvūnai žūva sutrikus organizmo gyvybiniams procesams. Stambesni ir riebesni gyvūnai atsparesni mikrobangų spinduliuotei, nes svarbiausius gyvybinius organus apsaugo ją sugeriantis riebalų sluoksnis. Mikrobangų spinduliuotė dirgina įvairius receptorius, todėl jautriausi šiai spinduliuotei yra labilios nervų sistemos žmonės. Jei spinduliuotės galia didelė, tas dirginimas pasireiškia pirmiausia nerimu, paskui mieguistumu, narkotiniu poveikiu, vėliau susijaudinimu, konvulsijomis ir net mirtimi.

Šiluminį poveikį sukelia tik stiprūs elektromagnetiniai laukai, kurie yra arti aukštos įtampos perdavimo linijų ir transformatorių, taip pat didesnės galios spinduliuotė, sklindanti iš aukštadažnio medienos džiovinimo įrenginių, radijo ir televizijos bokštų bei radarų. Stiprūs elektrostatiniai laukai sukelia DNR grandinių skilimą, ląstelių ar jų branduolių chromosomų dalijimąsi, raumenų baltymų grandinių pokyčius.

Kai aš, ką tik baigęs universitetą, Vilniaus radiomatavimų institute įsitraukiau į mikrobangų galios matuoklių kūrimą, laboratorijoje nuolat eksperimentavome su mikrobangomis. Sukurti matuokliai labai sudomino Rusijos kariškius, tačiau laboratorijos viršininkas Jurijus Sinkevičius pasakė, kad turime mesti šiuos darbus, nes mirsime nuo vėžio. Grįžau į universitetą, o Jurijus po dvejų metų iš tikrųjų mirė nuo kraujo vėžio. Taip atsitiko daugeliui žmonių, Sovietų Sąjungoje kūrusių ir dirbusių su elektronine mikrobangų aparatūra.

Pasaulio mokslinėje spaudoje plačiai diskutuojama, ar elektromagnetiniai laukai ir spinduliuotė gali sukelti vėžį. Seniai nustatyta, kad, įšvirkštus žiurkei apie porą šimtų tūkstančių vėžio ląstelių (apytikriai tiek jų turi žmogus dėl kosminės spinduliuotės ir kitų poveikių) ir veikiant ją 5 mW/cm2 mikrobangų spinduliuote, vėžio ląstelės sparčiai dauginasi. Yra atlikta daugybė epidemiologinių tyrimų. Keletą dešimtmečių įvairiose šalyse tirti suaugusieji ir vaikai, kuriuos darbe (suaugusiuosius) arba buityje (suaugusiuosius ir vaikus) nuolat veikė elektromagnetinė spinduliuotė ar elektromagnetiniai laukai. Dauguma tyrimų įvairiose šalyse patvirtino, kad elektromagnetiniai laukai suaugusiesiems ir vaikams sukelia arba skatina įvairias vėžio formas – leukemiją, auglius ir kt., nors yra tyrimų, rodančių, kad mikrobangomis švitinamų auglių augimas stabdomas. Dešimtys ilgalaikių epidemiologinių tyrimų rezultatų rodo, kad įvairūs elektriniai ir magnetiniai laukai, tiek nuolatiniai, tiek kintamojo dažnio, bei mikrobangų spinduliuotė didina riziką susirgti vėžiu. Elektromagnetiniai laukai labiausiai pažeidžia hormonams jautrias kūno dalis – krūtis ir prostatą.

Daugelis žmonių mano, kad tik galinga elektromagnetinė spinduliuotė yra pavojinga, nes jos poveikis yra juntamas – kaista į spinduliuotės šaltinį ištiesta ranka arba mikrobangų krosnelėje per keliolika minučių iškepa višta. Tačiau subtilesnis yra silpnos spinduliuotės poveikis, nes jis nejuntamas žmogaus jutimo organų. Organizmo molekulių ir jonų elektrinė poliarizacija nepriklauso nuo spinduliuotės galios. Ją tyrinėdami mes eksperimentuose naudojame vos kelių mikrovatų galią. Didesnės galios spinduliuotė tik sukelia netiesinius poliarizacijos reiškinius. Skirtingo dažnio mikrobangų spinduliuotė sukelia skirtingus smegenų distrofinius pokyčius. Poveikis priklauso nuo dažnio, nuo šio – spinduliuotės prasiskverbimo gylis, o pastarasis – nuo organizmo audinių elektrinės poliarizacijos sąlygotų dielektrinių savybių. Jos yra gerai ištirtos. Prasiskverbusi spinduliuotė sukelia sąlyginį dirginimą, reflektorinės veiklos pokyčius arba nesąlyginius refleksus. Daugiausia šios spinduliuotės sugeria jautriausios ir gyvybiškai svarbiausios kūno dalys – galva, pilvas, lytiniai organai.

Organizmo eritrocitai, leukocitai ir kitos molekulių grandinėlės orientuojasi elektrinio lauko kryptimi. Įvairioms dalelėms ši poliarizacija pasireiškia skirtingo dažnio laukuose, nepriklausomai nuo galios. Dėl to gali nutrūkti tarpmolekuliniai ryšiai ir pakisti hidracijos procesai, prasidėti molekulių denatūravimas ir koaguliavimas. Poliarizacija, kitaip sakant, jonų priverstinis judėjimas veikiant spinduliuotei trikdo normalų ląstelių funkcionavimą. Akivaizdu, kad ilgai organizmas taip normaliai funkcionuoti negali.

Elektromagnetinė spinduliuotė kenkia organizmui ląstelių lygmeniu. Jau 1 mW/cm2 mikrobangų spinduliuotė pagreitina natrio ir kalio jonų judėjimą, padidina joninį laidumą. O jonų judėjimo ląstelėse biologiniai procesai lemia visas ląstelių funkcijas. Todėl gyvų organizmų ląstelių membranos yra elektromagnetinės spinduliuotės detektoriai.

Elektromagnetiniai laukai labiau veikia besiformuojančias ląsteles ir augančius organizmus. Todėl jie pavojingesni vaikams. Mikrobangų spinduliuotė keičia lytinių liaukų funkciją, sumažindama cinko kiekį šiose liaukose. Apšvitinus gyvūnų sėklides, sumažėja kai kurių fermentų aktyvumas, sutrinka vaisiaus vystymasis, sumažėja galimybė turėti palikuonių. Labiau paveikiamos patelės. Pastebėta, kad mikrobangų spinduliuotė pusantro karto sumažina jauno viščiuko medžiagų apykaitą ir dešimt kartų jo širdies ritmą, todėl viščiukas nugaišta. Panašiai veikia ir magnetinis laukas. Žinau ne vieną atvejį, kai su mikrobangų aparatūra dirbusios moterys patyrė persileidimus tiesiog laboratorijose.

Ilgalaikė mikrobangų spinduliuotė kenksminga širdžiai ir kraujagyslių sistemai. Ji mažina kraujospūdį ir širdies ritmą bei sukelia su jais susijusius reiškinius. Ji dirgina kūno paviršinius receptorius, kurie keičia vegetatyvinės nervinės reguliacijos veiklą. Tiriant encefalogramas nustatyta, kad mikrobangų spinduliuotė didina lėtųjų didelės amplitudės bangų skaičių, sumažina biopotencialų ritmo amplitudę ir padidina aukštojo dažnio bangų skaičių, smegenyse sukelia šio dažnio traukulinius išlydžius. Poveikis priklauso nuo veikimo vietos ir spinduliuotės galios. Jautriausios yra smegenų žievė ir tarpinės smegenų struktūros, ypač pagumburis (hipotaliamas), kuris reguliuoja kraujotaką, virškinimą, cukraus kiekį kraujyje, vidaus organų ir emocijų ryšį, miegą ir kitas vegetacines organizmo funkcijas.

Jau 10 mW/cm2 mikrobangų spinduliuotė keičia kraujo ląstelinę, baltyminę ir mineralinę sudėtį. Žmonės, ilgai veikti silpna mikrobangų spinduliuote, turi vienodus simptomus: sumažėjusį ląstelinių elementų ir hemoglobino kiekį bei pakitusią kraujo baltymų sudėtį ir padidėjusį histamino kiekį kraujyje. Ši spinduliuotė padidina kalcio kiekį kraujo plazmoje ir pagreitina medžiagų apykaitą. Ilgas spinduliuotės poveikis sutrikdo angliavandenių apykaitą, net 75 proc. padidina cukraus kiekį kraujyje, sukelia priešdiabetinę būseną. Šie pokyčiai mažai priklauso nuo spinduliuotės dažnio. Veikiant periferinę nervų sistemą, poveikis mažai priklauso nuo spinduliuotės galios. Centrinė nervų sistema jautriau reaguoja į silpną spinduliuotę, o daugkartinis poveikis kaupiasi organizme. Netikėčiausias buvo atradimas, kad elektromagnetiniai laukai gali sukelti mutageninius efektus. Šių laukų sukelti genetiniai efektai yra panašūs į jonizuojančiosios spinduliuotės sukeltus efektus ir buvo visai netikėti.

Kai XX a. septintajame dešimtmetyje pasipylė straipsniai apie silpnos mikrobangų spinduliuotės poveikį gyvūnams ir žmonėms, prasidėjo beprecedentis puolimas mokslininkų, kurie skelbė tuos rezultatus mokslinėje spaudoje. Didžiosios firmos, kuriančios ir naudojančios milijardus kainuojančią mikrobangų elektroniką telekomunikacijoms, už didelius pinigus įtikina garsius mokslininkus, kad jie populiarioje žiniasklaidoje rašytų visuomenę raminančius straipsnius, neva nejonizuojanti elektromagnetinė spinduliuotė, sklindanti iš tūkstančių šaltinių, įskaitant mobiliuosius telefonus, žmonėms nekenkia. Dideli pinigai nuslopina kai kurių žmonių sąžinę ir žmonių sveikata tampa ne svarbiausiu motyvu.

Žmogus yra sudėtinga informacinė sistema, kurią sudaro daugelis organų, ilgai ir suderintai dirbančių kintant vidinėms ir išorinėms sąlygoms ir adekvačiai reaguojančių į šiuos kitimus. Gyvybinė veikla nebūtų įmanoma be gerai organizuotos organizmo valdymo ir informacinės sistemos. Manoma, kad silpnos mikrobangų spinduliuotės poveikis žmogui yra ne energinis, o informacinis. Žmogaus organizmas ypač jautrus šiai spinduliuotei todėl, kad panašius signalus generuoja pats organizmas valdymui ir informacijai perduoti bei priimti. Visas išorinės spinduliuotės spektras organizmui yra informatyvus.

Išorinė spinduliuotė tarsi imituoja organizmo informacinius signalus, todėl pradedant nuo tam tikros galios biologinis poveikis beveik nuo jos nepriklauso. Toks režimas yra būtina kibernetinių sistemų patikimo veikimo sąlyga, užtikrinanti informacijos apsaugą nuo triukšmų. Panašių informacinio pobūdžio reiškinių yra aplink mus. Užsidegus šviesoforo žaliai šviesai einame per gatvę. Žalia šviesa suteikia informaciją, kad galima eiti. Jei šviesa žalesnė (didesnė galia), mes juk neiname greičiau.

Kadangi informacija organizmui perduodama diskretiniais dažniais, išorinę spinduliuotę priima organizmo įvairaus dažnio rezonansinės struktūros. Elektroniniu mikroskopu galima matyti, kaip veikiant spinduliuotei ląstelių membranose auga baltymų struktūros. Jų aukštis yra dešimtys angstremų, o periodiškumas sukuria ryšį su įvairaus dažnio spinduliuote. Fizikai panašias rezonansines struktūras naudoja mikrobangų elektronikoje ir technikoje. Tos baltymų molekulių informacinės struktūros informuoja organizmą apie elektromagnetinės spinduliuotės pavojų.

Kokį poveikį spinduliuotė sukelia organizmui, priklauso ne nuo jos galios, o nuo biologinio poveikio priklausomybės nuo galios pobūdžio. Jei poveikio priklausomybė nuo galios yra šuoliška, o nuo dažnio rezonansinė, poveikis yra informacinis. Toks poveikis stebėtas eksperimentiškai. Jei poveikis proporcingas galiai, jis yra šiluminis, energinis. Informacinis poveikis negalimas be energinio, bet šiluminis yra nebūtinai informacinis. Iš to, kas parašyta, akivaizdu, kad elektromagnetinės spinduliuotės poveikis nepriklauso nuo to, iš kokio šaltinio ar antenos ji sklinda.

Kalbant mobiliuoju telefonu, kuris spinduliuoja maždaug pusantro vato galią, tos galvos pusės akį veikia 12 mW/cm2 galia, o kitą akį – 600 mkW/cm2 (mkW – mikrovatas) spinduliuotė. Galvos smegenis veikia apie 1,5 mW/cm2. Norintys patogumo turi pasirinkimo laisvę. Tačiau daug didesnę galią spinduliuoja judriojo korinio ryšio sistemų antenos, išdėstytos ant bokštų, aukštų pastatų ir net gyvenamųjų namų stogų. Radijo dažnių tarnybos leidimu tos sistemos diegiamos viena po kitos neva konkurencijos tikslu ir sparčiai didina elektromagnetinę taršą. Dauguma gyventojų, nesinaudojančių mobiliaisiais telefonais, tampa mikrobangų spinduliuotės įkaitais. Jie pasirinkimo laisvės neturi.

Taigi nėra tokios biologinės funkcijos, kurios neveiktų net silpna, šiluminio poveikio nesukelianti elektromagnetinė spinduliuotė. Nors aplinka vis labiau teršiama elektromagnetiniais laukais, sprendimams įtaką daro ne moksliniai faktai, bet politikų ir valdininkų nuostatos. Daugiausia, ką mokslininkai gali padaryti, tai supažindinti visuomenę su galimais elektromagnetinės taršos pavojais. O žmonės gali pasirinkti – būti tarsi ta varna, kareivio pririšta prie karties, ar būti moksliškai raštingiems ir veikti politinius sprendimus.