Elektromagnetinė tarša

Elektromagnetinė aplinka Žemėje: anksčiau ir dabar

 Elektromagnetinę aplinką galima suskirstyti į dvi dedamąsias atsižvelgiant į  kilmę:

  1. natūrali spinduliuotė,
  2. žmogaus sukurta .

 Natūralią elektromagnetinę spinduliuotę sudaro bangos, pasiekiančios mus iš kosmoso, saulės, ir bangos kylančios žemėje. Mažą dalį jos spektro mes galime jausti savo pojūčiais matydami šviesą, jausdami šilumą. Didžiumą jonizuojančios spinduliuotės sulaiko žemės jonosfera, magnetosfera,  todėl mus pasiekia  tik mums nekenksminga spektro dalis. Žemėje taip vyksta elektromagnetiniai procesai: žemės rutulį gaubia magnetinis laukas, žaibuojant sukuriamo žemo dažnio elektromagnetinės bangos , mes nuolat būname elektrostatiniame ir magnetiniame  žemės lauke.

 Šiandieną gausus elektros prietaisų  naudojimas, intensyvus bevielių technologijų, mobilaus ryšio, radarų, televizijos, radijo ryšio, rentgeno aparatų paplitimas, skrydžiai lėktuvais (dideliame aukštyje gaunama daugiau jonizuojančios spinduliuotės),  atnešė į mūsų buitį naują, dažnai smarkiai viršijančią natūralų foną, žmogaus sukurtą elektromagnetinę aplinką. Arba, galima sakyti, elektromagnetinį smogą.

Dabar tiesiog pagalvokime blaiviai: milijonus metų žmogus gyveno   natūralioje elektromagnetinėje aplinkoje. Manau, būtų teisinga sakyti, mes prie jos prisitaikėme. Per ne pilną šimtmetį, o ypač per paskutinius dešimtmečius elektromagnetinė aplinka drastiškai pasikeitė. Ar ne per trumpas laikas, kad suprastume pasekmes? Istorijoje daug pavyzdžių (kad ir rentgeno spindulių atradimas), kai  pasekmės buvo suprastos tik nukentėjus...

Pažiūrėkime į kai kurias datas, susijusias su Lietuva:

  1. pirma elektrinė Rietave – 1892,
  2. pirma radijo transliacija – 1925,
  3. plačios elektrifikacijos pradžia – 1948,
  4. pirma televizijos transliacija – 1957,
  5. pirmas mobilusis ryšys (NMT) – 1991,
  6. pirmas GSM mobilusis ryšys - 1995,  2009 metais 4.94 mln. aktyvių abonentų Lietuvoje !
Nemanau, kad mažiau nei 100  metų yra pkankamai ilgas laikas mums pristaikyti.
O žmogaus sukurtų elektromagnetinių paplitimas bei intensyvumas auga eksponentiškai. Beveik visame spektre turime dirbtinės kilmės spinduliuotę:


Ar gali šie elektromagnetiniai laukai daryti biologinį poveikį? Mokslininkai atsako „taip“. Jau 1998 metais Vienos Universitete organizuotas tarptautinis  mokslininkų seminaras priėmė rezoliuciją, kad GSM signalas daro biologinį poveikį ir kad egzistuiojančios normos ir standartai nepakankamai apsaugo žmones.

Dažniausiai buityje pasitaikantys elektromagnetinės taršos šaltiniai

  1. Žemės magnetinio lauko iškraipymai:
    • įsimagnetinę metalinės pastatų konstrukcijos,
    • įsimagnetinę minkštų baldų metalinės spyruoklės ir metalinės detalės.
  2. Elektrostatiniai laukai dėl krūvį kaupiančių apdailos medžiagų bei drabužių.
  3. Žemo dažnio kintami elektromagnetiniai laukai (1 Hz – 30kHz):
    • elektros instaliacija, skirstymo tinklai,
    • elektriniai prietaisai.
  4. Radio dažnių juostoje (30kHz – 30gHz):
    • bevieliai telefonai,
    • mobilieji telefonai,
    • bevielis kompiuterių tinklas,
    • kiti bevieliai prietaisai,
    • mikrobanginės krosnelės.
    • Taupios (fluorescentinės) elektros lemputės
  5. Jonizuojanti radiacija:
    • Radono dujų išsiskyrimas
  6. Žemės energetinės gardelės ir laukai

 Išoriniai taršos šaltiniai:

  1. bevielio ryšio antenų bokštai (GSM, WiMax ir pan.)
  2. radarai,
  3. Radijo ir televizijos transliacijos antenos.

Tūlas paklaus: kaip tada gyventi? Apie tai ir pakalbėsime kitose publikacijose:  kaip protingai naudotis technologijomis, kaip sudaryti sąlygas organizmui atsistatyti nakties miego metu, kokios technologijos yra saugesnės, kaip galima taisyti esamą situaciją.

Šaltiniai:

 Prof. Jonas Grigas. Mobilūs telefonai ir sveika

The EMR Network svetainė www.emrnetwork.org

Institute of Bau-Biology and Ecology  www.buildingbiology.net

International Commission for Electromagnetic Safety (ICEMS)  tarptautinės mokslininkų konferencijos Benevente, Italija  The Precautionary EMF Approach: Rationale, Legislation and Implementation” rezoliucija